2019-aisiais jie finišavo 11-i pasaulio čempionate ir pelnė kelialapį Lietuvai į 2021-ųjų olimpines žaidynes Tokijuje.
Bet jau kuris laikas buvę komandos draugai irkluoja į skirtingas puses.
Bangos pakilo 2022-aisiais, kai Rusiją dėl šios pradėto ir tęsiamo kraugeriško karo Ukrainoje palikęs Mykolas Masilionis grįžo treniruoti Lietuvos rinktinės.
D.Nemeravičius buvo vienas iš tų, kurie atsisakė dirbti su praeityje geriausiu šalies treneriu rinktu, bet 2020-aisiais skandalingai į Rusiją patraukusiu irklavimo specialistu.
Tarp penkių sukilimą viešai kėlusių irkluotojų buvo ir Martynas Džiaugys, ilgametis D.Nemeravičiaus partneris, užkluptas retos autoimuninės ligos.
M.Džiaugio pavardė šioje istorijoje taip pat svarbi – prie jos dar sugrįšime.
„Įsivaizduoju, kad Saulius laiko nuoskaudą dar nuo pasaulio čempionato (2017-ųjų, kai Lietuvos vyrų keturvietė pelnė auksą, – past.), nes norėjo į mano vietą įlįsti, bet komanda mane tada užstojo. Galbūt dėl to jis ant manęs pyksta? – svarstė D.Nemeravičius.
– Esu kantrus žmogus. Tas kelias iki to, ką esu pasiekęs, nebuvo lengvas. Į daug ką nekreipiu dėmesio ir nenoriu kas savaitę rašyti, nors tikrai galėčiau, nes tai, kas vyksta – jau tiesiog juokinga, bet šįkart susikaupė, prisėdau ir išliejau širdį.“
