Skamba banaliai, tačiau A.Navicko gyvenimą galima skelti į du etapus – iki traumos ir po jos.
Aukštas, ilgomis rankomis, pasižymintis plačiu grybšniu – Augustas buvo laikomas perspektyviu irkluotoju. Tai, kad jam sekėsi, įrodo ir titulai: jis yra tapęs Lietuvos jaunių čempionu, ne vieną medalį iškovojo suaugusiųjų varžybose.
Ir sportas kažkaip nusimetė – prioritetai susidėliojo neteisingai.
Tačiau baigęs vidurinę mokyklą Augustas nusprendė studijuoti Danijoje. Tiesa, multimedijų ir dizaino mokslai užsienyje jo nesužavėjo.
„Studijos buvo silpnos – ką nors naujo išgirsdavo nebent pradedantieji. Man buvo neįdomu. Be to, pragyvenimas brangus“, – aiškina A.Navickas.
Po metų jis grįžo į Lietuvą ir sostinėje studijavo elektros inžineriją. Laisvalaikiu internete žaidė pokerį ir tokiu būdu užsidirbo pinigų.
„Ir sportas kažkaip nusimetė – prioritetai susidėliojo neteisingai“, – neslepia Augustas.
Lemtinga kalnų dviračių trasa
Prieš trejus metus Šiaulių pašonėje Augustas su bičiuliais skriejo kalnų dviračiams pritaikyta trasa. Neįvertinęs greičio ir kalniukų anuomet 22-metis vaikinas nesuvaldė dviračio ir skaudžiai drėbėsi ant žemės. Po smūgio trumpam buvo praradęs sąmonę.
„Nepataikiau nukristi“, – šypteli. Ties krūtine lūžus stuburo slanksteliui Augustas buvo paralyžiuotas – nuo tada nevaldo kojų.
Operacijos, reabilitacija, asmeninės pastangos pasveikti nedavė vaisių. Viltys, kad šis košmaras galų gale baigsis, subliuško – teko galvoti, kaip gyventi toliau.
Vaistas nuo visų ligų
Susitaikymui su būkle prireikė maždaug metų. Per juos įvyko daug teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, atlikdamas reabilitaciją Augustas sutiko kineziterapeutę Emą. Simpatija įsiplieskė labai greitai.
Ema sugebėjo prisijaukinti ir prakalbinti, kaip pati sako, išmokė Augustą šnekėtis. „Atsirado vaistas nuo visų ligų“, – atvirauja Augustas.
Pernai vasarą juodu mėnesį viešėjo Slovakijos neįgaliųjų dienos centre. Ten sutiktus žmones su negalia Augustas drąsino savo pavyzdžiu – stengėsi juos įkvėpti, motyvuoti ir patikinti, kad net po traumos galima būti savarankiškam – keliauti, vairuoti automobilį, kurti šeimą.
„Vežkit man – padarysim čempioną!“
Šiemet savanoriauti A.Navickas nerastų laiko. Prieš metus jis vėl sėdo į valtį. Kaip sako 204 centimetrų ūgio vaikino treneriai, jis buvo ir yra perspektyvus, tik dabar – kitoje valčių klasėje.
Ne tik dėl to, kad gamtos apdovanotas fiziniais duomenimis, bet ir todėl, kad yra talentingas bei labai darbštus.
Dukart geriausias pasaulio irklavimo treneris, Lietuvos irkluotojų rinktinės konsultantas iš Italijos Gianni Postiglioni apie Augustą netgi yra pareiškęs: „Vežkit jį pas mane – padarysim čempioną!“
Pagrindinis Augusto tikslas – 2016 metų Rio de Žaneiro parolimpinės žaidynės.
Kelialapį į jas A.Navickas gali iškovoti rugpjūčio 30–rugsėjo 5 dienomis vyksiančiame pasaulio irklavimo čempionate. Jame klaipėdietis bus pirmasis Lietuvos neįgalusis sportininkas istorijoje.
Patekti sunku, bet realu?
Į Rio pateks aštuoni čempionate geriausiai pasirodę irkluotojai. Augustas neslepia: prasibrauti į šį sportininkų elitą nebus lengva.
Matyt, kiek per stipriai susiveržiau – neatlaikė šonkaulis.
Pagalius į ratus kiša ir prieš vos daugiau nei mėnesį Italijoje vykusioje treniruočių stovykloje patirta trauma.
Neįgaliųjų sportininkų irklavimas nuo sveikųjų labai daug nesiskiria. Augustas naudoja valtį, kuri yra šiek tiek platesnė už įprastą, šonuose turi plūdurus, kurie užtikrina, kad sportininkas neapsiverstų. Neįgalusis yra pritvirtinamas prie valties sėdynėlės, kuri yra nejudanti.
„Sėdime fiksuotoje sėdynėje, prisisegame diržu, matyt, kiek per stipriai susiveržiau – neatlaikė šonkaulis“, – pasakoja.
Iš pradžių jis manė, kad skauda raumenis, ir dvi savaites dar treniravosi. Tačiau paaiškėjus, kad lūžo šonkaulis, treniruotes valtyje teko sustabdyti.
Tada Augustas ir įsigijo šiaurietiškas lazdas, be to, sportuoja su asmeniniu treneriu Tomu Martinavičiumi.
„Trauma neišėjo į naudą, tačiau tikiuosi, kad čempionate pavyks patekti į aštuntuką, nors bus nelengva. Jei nepasiseks, pavasarį vyks pasaulio taurė – ten bus dar trys vietos į olimpiadą, tačiau norėtųsi kelialapį kišenėje turėti anksčiau“, – ambicijų neslepia A.Navickas.
