Europos plaukimo čempionatas baigėsi sidabriniu akordu Lietuvos plaukimo rinktinei.
Rūta Meilutytė užėmė antrą vietą 50 metrų krūtine finale Liublino baseine ir pridėjo antrą medalį į Lietuvos komandos kraitį, kuriame jau spindėjo dar vienos trenerio Tado Duškino auklėtinės Kotrynos Teterevkovos bronzos medalis.
Tai buvo sėkmingas, bet ligų sujauktas Europos čempionatas dešimčiai puikių plaukikų į Liubliną delegavusiai Lietuvos plaukimo rinktinei.
Virusas atakavo didelę dalį čempionato dalyvių, kurių daugiau nei 600 atkeliavo į Lenkijos miestą varžytis pirmenybėse 25 metrų baseine.
Lietuviai matė, kaip viešbutyje Italijos plaukikai vaikšto šniurkšdami nosį, o prancūzai dengė veidus kaukėmis.
Ir lietuvius puolė ligos – iš pradžių Andrių Šidlauską, kuriam teko išsiskirti su kambarioku Tajumi Juška, paskui virusas pagavo Jokūbą Keblį, K.Teterevkovą, T.Jušką.
Bet nerimaudami dėl ligų, Lietuvos rinktinės treneriai skaičiavo ir pasiekimus.
Du laimėti medaliai, keturi mūsų plaukikai asmeninių varžybų finaluose, dar vienas finalas mišrioje estafetėje bei keli mūsiškiai, kuriems iki finalo trūko kelių šimtųjų sekundės dalių.
„Džiaugiamės, kad turime du medalius, daug finalų ir pusfinalių – manau, kad visiškai geros varžybos mūsų komandai“, – sakė R.Meilutytę ir K.Teterevkovą Kaune treniruojantis Tadas Duškinas.
Po paskutinio R.Meilutytės plaukimo 31 metų treneris sustojo apibendrinti šešias dienas vykusį Europos čempionatą Liubline, iš kurio Lietuvos komanda išvažiuoja autobusu namo pirmadienio rytą.
– Ne auksas, o sidabras. Ar tikėtas toks Rūtos Meilutytės rezultatas?
– Nesitikėjau nieko. Finale gali būti visko, tad sidabras irgi gerai.
– Ką specialisto akis matė per Rūtos Meilutytės finalinį plaukimą?
– Pirma pusė buvo gal kiek lėtoka, gal truputį trūko aštrumo. Antroje pusėje Rūta kovojo iki pabaigos.
50 metrų rungtyje viena klaida gali lemti tai, kad esi už borto. Tad viskas natūralu, visko pasitaiko, toks yra sportas – reikia pasidžiaugti medaliu.
– Kaip apibūdintumėte auksą šioje rungtyje laimėjusią estę Eneli Jefimovą?
– Gerai, ji toliau tobulėja. Neseniai išvyko treniruotis į JAV, tad matosi, jog gerai prisitaikė prie naujos treniruočių programos ir tobulėja toliau.
– Ar Rūta turėjo resursų geriau pasiruošti šiam čempionatui?
– Turbūt turėjo, bet mes to nebesužinosime. Neketinu spekuliuoti, kas galėjo būti, jei būtų.
– Kiek nustebino kitos jūsų auklėtinės Kotrynos Teterevkovos laimėtas bronzos medalis, iškovotas jai sergant rungties 200 m krūtine finalo dieną?
– Nustebino, tikrai nustebino. Kotryna buvo per žingsnį, kad iš viso nedalyvautų finale. Tačiau pasitarę su gydytoju, su pačia Kotryna, nutarėme, kad temperatūra nėra tokia aukšta, kad sukeltų kokias nors ilgalaikes sveikatos problemas. Numušėme temperatūrą ir viskas pavyko labai gerai – labai nustebino. Šįkart posakis „neskubėk ir būsi pirmas“ tikrai pasiteisino (K.Teterevkova rungtyje ilgai laikėsi šešta, bet finišavo trečia, – red.).
– Kaip vyko užkulisiuose pasitarimas dėl jos? Galutinis žodis priklausė Kotrynai ar treneriui?
– Bendras sutarimas. Gal atsakomybė teko man didžiausia, bet buvo ir gydytojo rekomendacijos, kuriomis pasikliovėme. Per pietus pasitarėme, davėme vaistų, kad temperatūra nukristų, savijauta pagerėtų, bet vis stebėjome situaciją ir prieš pat varžybas, tikrinome kaip jaučiasi po apšilimo. Kotryna atrodė visai gerai ir sakė, kad eis kovoti. Ji ir kovojo. Tikra šaunuolė.
– Du medaliai, taip pat buvo Tomo Lukmino užimta ketvirtoji vieta, keli finalai – kaip reziumuotumėt visos komandos pasirodymą čempionate?
– Manau, kad lygis tikrai kyla. Turime stiprių jaunimo atstovų: Tomą Lukminą, Jokūbą Keblį, Mantą Kaušpėdą, Smiltę Plytnykaitę, Tajų Jušką. Tikiuosi, kad plaukimas toliau gyvuos, o sporto reformos mūsų nesužlugdys.
Suprasti akimirksniu
- Aukščiausios Lietuvos plaukikų vietos Europos čempionate:
- Rūta Meilutytė – 2 vieta 50 m krūtine
- Kotryna Teterevkova – 3 vieta 200 m krūtine
- Tomas Lukminas – 4 vieta 100 m laisvuoju stiliumi
- Tomas Lukminas ir Danas Rapšys – 6 vieta 200 m laisvuoju stiliumi
- Lietuvos rinktinė mišrioje kombinuotoje estafetėje (M.Kaušpėdas, R.Meilutytė, S.Plytnykaitė, J.Keblys) – 7 vieta
- Kotryna Teterevkova – 7 vieta 100 m krūtine
- Mantas Kaušpėdas – 9 vieta 50 m nugara
- Lietuvos vyrų rinktinė kombinuotoje estafetėje (M.Kaušpėdas, T.Juška, A.Šidlauskas, T.Lukminas) – 9 vieta
– Koks šiemet iššovusio Tomo Lukmino potencialas?
– Didelis. Dar tikrai jaunas plaukikas, antrakursis Arizonos (JAV) universitete. Manau, kad turi šviesią ateitį. Nekantrauju ją pamatyti.
Tomas daug metų kryptingai dirbo, nuo pat vaikystės nuosekliai treniravosi. Kažkokių paslapčių nėra, bet ūgis, ilgos galūnės, lieknas kūnas lemia, kad vandenyje jis yra lengvas, greitas ir stiprus.
– Čempionatas įsiminė ir dėl plaukikų ligų. Regis, penki mūsų plaukikai sunegalavo įvairiu metu. Kaip tai sujaukė planus ir ar įmanoma kažko iš to pasimokyti?
– Pamokų tikrai yra. Jau sutarėme ir su gydytoju, jog pasidėliosime veiksmų protokolą kitoms varžyboms, jei vėl kas nutiktų, kad žinotume, ką daryti ir kaip išvengti, jog susirgus vienam, ligų išvengtų kiti. Apmaudu dėl kai kurių žmonių, ypač dėl Jokūbo Keblio, kuris labai gerai praplaukė estafetėje, tad labai norėjome pamatyti, kaip jam sektųsi asmeninėse varžybose.
Dėl Kotrynos gaila, nes tikrai sergant nėra gerai plaukti, buvo nerimo. Jai viskas baigėsi gerai, bet reikės iš visko pasimokyti, kad kitąsyk tiek mūsiškių nesusirgtų.
– Kaip galima būtų vertinti čempionato Liubline organizaciją?
– Neblogai, bet visada yra tam tikrų niuansų. Tiesiog visi turime prisitaikyti, juo labiau kad sąlygos visiems vienodos. Viskas neblogai.
– Čempionatas vyko be Rusijos ir Baltarusijos plaukikų (tarptautinės plaukimo organizacijos karą vykdančių šalių agresorių atstovams leidžia startuoti, bet Lenkija atsisakė išduoti vizas, – red). Kaip tai atsiliepė komandos atmosferai?
– Būtų blogai, jei jie būtų. Dabar viskas buvo taip, kaip turi būti.
– R.Meilutytė pakvietė į protestą antradienį Vilniuje už žodžio laisvę, pats užsiminėte apie sporto reformą. Kokią žinią siunčiate visuomenei?
– Mes neplaukiame už kokias nors organizacijas: neplaukiame už Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, neplaukiame už Nacionalinę sporto agentūrą. Plaukiame už Lietuvą, nes ją mylime.
Norėtųsi, kad ta meilė ir norai persismelktų ir į valdžios organus, nes kol kas matome, kad vertybės prasilenkia su jų pareigomis. Dėl to liūdna.
Jei šiame čempionate prie mūsų priėjo kitų komandų atstovai ir sakė „kaip jūs čia stipriai varote, kaip taip iškilo jūsų komanda“, tai pažiūrėsime, kas bus po reformų.
Ar nebus, kad po kelerių metų varžovai prieis ir klaus: kas jums nutiko? Tikėkimės, kad to nebus.
