Tai – mišri aštuonvietė. Vienoje valtyje – keturi vyrai ir keturios moterys.
„Tikrai geras dalykas“, – kalbėdamas su 15min džiaugėsi olimpinis vicečempionas, dabartinės Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) gen. sekretorius Saulius Ritteris.
„Mums tai – papildoma galimybė. Jau kalbėjome su treneriu Mykolu Masilioniu, kad tikrai bandysime įšokti į šį traukinį. Mūsų sportininkai – gabūs, pajėgūs orientuotis iš vienos valčių klasės į kitą. Tad kodėl neišnaudojus dar vienos galimybės?“ – tęsė vienas LIF vadovų.
Pirmas blynas bus kepamas pasaulio čempionate, kuris šiemet rugsėjo 21–28 dienomis vyks Kinijoje, Šanchajuje.
„Taip, nėra lengva fiziškai irkluoti skirtingose rungtyse, nes mūsų sporte patiriami didžiuliai krūviai. Reikės įvertinti atsigavimą, bet mūsų sportininkai – pajėgūs, manau, jie gali tai padaryti. Didžiausias klausimas – logistinis ir finansinis“, – pažymėjo S.Ritteris.
Atsakymas – mažiausiai šešiaženklis. „Inventorių, kurį turime dabar, tikrai reikės atnaujinti. Dabartinė mūsų aštuonvietė buvo pirkta daugiau nei prieš 10 metų. Ir varžybose, ir treniruotėse reikalingas konkurencingas inventorius. Aštuonvietė – brangus daiktas. Vien valtis kainuoja apie 100 tūkst. eurų“, – teigė LIF gen. sekretorius.
Lipti į aštuonvietę valtį šalies irkluotojus skatina ir Lietuvos sporto politika. Skirstant pinigus, estafečių ir komandinių rungčių pasiekimai dauginami iš sportininkų skaičiaus. Šiuo atveju – net aštuonių.
Tiesa, patekti į olimpines žaidynes nebus lengva.
„Atranka kol kas nėra oficialiai patvirtinta, nes IOC dar nepatvirtino ir pačios rungties, bet logiška, kad aštuonvietę galės irkluoti tik tie sportininkai, kurie jau dalyvaus varžybose kitose rungtyse. Tai reiškia, kad olimpinėse žaidynėse turėtume turėti ne mažiau kaip aštuonis sportininkus ir ne mažiau nei 4 moteris ar 4 vyrus“, – pabrėžė S.Ritteris.
Pernai Paryžiuje, kuriame Viktorija Senkutė pačiupo bronzą, irklavo lygiai aštuoni lietuviai, bet 3 vyrai ir 5 moterys.
Lozanoje (Šveicarija) vykusiame „World Rowing“ kongrese priimta ir daugiau irklavimą keisiančių sprendimų.
„Esminis pokytis tas, kad nebeliks paguodos plaukimų. Dvi greičiausios įgulos kiekviename atrankos plaukime iškart pateks į kitą etapą, o likę kelialapiai bus išdalinti pagal užfiksuotą laiką, – dėstė S.Ritteris.
– Dėl to žymiai sutrumpės programa, pakils konkurencingumas. Sportininkai nebeturės antro šanso, turės atiduoti visas jėgas jau pirmajame savo plaukime. Bus lengviau ir finansiškai, nes pasaulio čempionatas dabar tilps į 6 dienas, kai anksčiau trukdavo 8-ias.“
Ar nenutiks taip, kad didesnę reikšmę turės oro sąlygos?
„Taip, šie klausimai buvo iškelti. Oro sąlygos mūsų sporto šakoje turi tikrai didelę įtaką. Pirmą ir paskutinį plaukimą skiria 40 minučių, o per tiek laiko sąlygos gali labai pasikeisti. Vis dėlto buvo atlikta studija, kuri parodė, kad per paskutinius 10 metų tokių atvejų nebuvo daug. Tarptautinė federacija nusprendė priimti šią riziką“, – atsakė S.Ritteris.
Taip pat nuspręsta pašalinti penkias valčių klases: lengvasvorių dvivietes ir keturvietes (suaugusiųjų ir U23), keturvietes su vairininku (U19 ir U23), paralimpiečių PR2 vienvietės (suaugusiųjų) ir PR3 dvivietės (suaugusiųjų).
„Tai – neolimpinės valčių klasės. Mums tai įtakos nedaro, nes mes orientuojamės į olimpines rungtis. Ten numatome visus savo pajėgumus, – teigė S.Ritteris. – Pokyčiai, iš tiesų, labai dideli, bet viskas daroma dėl to, kad irklavimas taptų dar įdomesniu žiūrovams.“
