Pasaulio vandens sporto šakų čempionatas Singapūre baigėsi auksu Lietuvos rinktinei.
Rūtos Meilutytės triumfas 50 m krūtine varžybose nutvieskė pirmenybių pabaigą.
Ketvirtas iš eilės 28 metų kaunietės titulas pasaulio pirmenybėse buvo lauktas ir tikėtas, – kuomet paskutinę čempionato dieną, bet dar iki Rūtos starto, kalbėjomės su „LTU Aquatics“ prezidentu Sauliumi Binevičiumi, jis buvo įsitikinęs, kad R.Meilutytei nebus lygių.
Ir jis buvo teisus – 28 metų plaukikė ir finale nesuteikė jokių galimybių varžovėms.
Tačiau ne viskas yra auksas, kas auksu tviska.
Džiaugdamasis R.Meilutytės pasiekimais, buvęs plaukikas neslėpė – šalies plaukimo federacijos planas buvo laimėti du medalius, ne vieną.
Be to, buvo svarbu pasiekti asmeninių rekordų, bet Singapūre baseine jais nelijo – tik Kristupas Trepočka pagerino savo geriausią pasiekimą, o vyrų komanda estafetėje 4 po 100 m laisvuoju stiliumi pasiekė Lietuvos rekordą.
Paprašytas apibendrinti bendrą Lietuvos rinktinės pasirodymo paveikslą Singapūre, S.Binevičius nebandė visko vaizduoti aukso spalva.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos plaukikų vietos pasaulio čempionate:
- Rūta Meilutytė : 100 m krūtine – 13 vieta, 50 m krūtine – 1 vieta
- Kotryna Teterevkova: 50 m krūtine – 23 vieta, 100 m krūtine – 8 vieta, 200 m krūtine – 6 vieta
- Justine Murdock: 50 m nugara – 34 vieta, 100 m nugara – 31 vieta, 200 m nugara – 29 vieta
- Danas Rapšys: 200 m laisvuoju stiliumi – 24 vieta
- Tajus Juška: 50 m peteliške – 43 vieta, 50 m laisvuoju stiliumi – 53 vieta
- Mantas Kaušpėdas: 50 m nugara – 18 vieta, 100 m nugara – 35 vieta
- Andrius Šidlauskas: 100 m krūtine – 16 vieta
- Aleksas Savickas: 50 m krūtine – 36 vieta, 100 m krūtine – 23 vieta, 200 m krūtine – 17 vieta.
- Kristupas Trepočka: 400 m laisvuoju stiliumi – 30 vieta
- Vyrų estafetė 4 po 100 m laisvuoju stiliumi – 8 vieta
- Vyrų estafetė 4 po 200 m laisvuoju stiliumi – 11 vieta.
- Vyrų estafetė 4 po 100 kompleksiniu plaukimu – 19 vieta.
46 metų buvęs Europos plaukimo pirmenybių prizininkas palietė sudėtingų, bet spręstinų problemų gilumą, kuomet šalia SIngapūro baseinui susitikome pokalbiui įvairiomis temomis.
Apie Rūtą Meilutytę: „Rūta mums kaip Arvydas Sabonis krepšinyje. Ji daro neįtikėtinus dalykus. Taip, ji treniruojasi mažiau, taip 50 m krūtine iki šiol buvo neolimpinė rungtis. Rūta mėgaujasi plaukimu ir atrodo, kad užkuria visus. Tačiau tiems, kurie mato visą procesą, tai nėra labai gerai.
Tokiems kaip jaunasis Tajus Juška, kuris rengia po 10 treniruočių per savaitę, kuris kasdien eina anksti miegoti, kad galėtų anksti atsikelti, tiems, kurie laikosi rutinos ir plaukia šalia jos, tie žino, kad Rūta to nedaro.
Visi turbūt pastebime, kad gyvename su Rūtos nežinomybe – važiuos į čempionatą, ar nevažiuos? Kelių startų 100 m krūtine šiemet atsisakė, nors šiame pasaulio čempionate pateko į pusfinalį šioje rungtyje – kas yra nuostabu. Ji turbūt tiek norėjo, tiek ir pasiekė.
50 metrų rungtis – ji daro stebuklus. Ji išnaudoja savo sprogstamąją jėgą, bet turbūt taip ir reikia – plaukimas yra ir komandinė, ir asmeninė sporto šaka. Ji treniruojasi individualiai, treneris Tadas (Duškinas) randa jai motyvacijos tablečių, ant kurių ji plaukia. Aš džiaugiuosi, kad ji džiaugiasi. Iš to jos pasirengimo išeina kratinys. Tačiau galiausiai pavyksta.
Visi Lietuvoje ją atpažįsta, ji eina gatve ir nori, kad jos nepastebėtų, bet ji yra Rūta Meilutytė. Ji gimusi po laiminga žvaigžde.“
Apie Daną Rapšį: „Danas viską žino. Ir pats jam rašiau žinutes ir komanda apie tai kalbėjosi. Pernai jis buvo penktas olimpinėse žaidynėse, o tai pasiekti gali ne kiekvienas. Jis tikrai gali plaukti ir 2028 metais Los Andžele. Pagarba visai komandai, kuri jį ruošė, bet reikia susitvarkyti su nervais, su atmosfera, kuri tvyro likus 2-3 dienoms iki starto. Metai bėga, visi apie tai kalbame, bet tvarkytis su mintimis turi ir pats Danas. Ačiū, kad jis padėjo per estafetes, jis buvo ir yra komandinis žmogus, kuris visada padeda. Jis tas variklis, kuriuo mes tikime, kad plauks iki 2028 metų ir patems visą komandą.“
Apie Kotryną Teterevkovą: „Esame gimę tą pačią dieną, aš jaučiu Kotryną nuo olimpinių jaunimo festivalių laikų, kai ji pradėjo, o aš buvau kuratorius, galima sakyti kad mes augome kartu (skirtingose pareigose). Kotryna yra širdžių plaukikė, bet ir jai turiu, ką pasakyti.
Jei 100 m krūtine plaukia finale, užima 8 vietą ir sako, kad tai esą ne jos rungtis, tai turiu priminti: „Ne, tai tavo rungtis, turi plaukti ir tikrai gali kovoti dėl medalių.“ Džiaugiamės, kad 200 m krūtine praėjo tris plaukimus, užėmė 6 vietą, bet matėme jos emocijas, po finišo galime pasakyti, kad turėjo būti medalis.
Pernai Dohoje pergyvenome dėl jos, nes prieš pat 200 m krūtine finalą gavo infekciją, susirgo, nors buvo labai gerai pasirengusi. Dabar antras čempionatas iš eilės, kai ta pati prasta emocija. Būti šeštai pasaulyje yra labai gerai, bet norime iš jos daugiau, svarbu, kad ir pati Kotryna daugiau nori. Ačiū treneriui Tadui (Duškinui), kuris dabar ją ruošia, ačiū pirmam jos treneriui Michailui Romanovskiui. Lauksime kitų Kotrynos startų.“
Apie psichologiją: „Kai paminiu žodį „psichologai“ atrodo lyg tai būtų kažkas sunkaus. Kaip federacija, mes parenkame psichologus ir juos pasiūlome. Bet sportininkai patys turi nuspręsti, kuris jam tinka. Žinote, kas nutinka? Pasirengime tarsi reikia psichologų, bet paskui lyg numojama ranka: „Ai, ir taip jau daug darome“. Iš tiesų plaukikai rengia po 10 treniruočių per savaitę, plius darbas salėje. Po 14 treniruočių per savaitę. Gerai, kad maistą esame užsakę centralizuotai, tad plaukikai kartu valgo. Kai kurie dar studijuoja, kaip Kotryna, tad pasirengime tikrai lieka mažai laiko psichologui ar dietologui.
Čia reikia kalbėti apie visą mūsų sistemą. Ji labai gera paruošti Lietuvos čempionus, atrinkti talentus. Tačiau, jei kalbėtume apie jaunimo ir suaugusiųjų rinktinės narius, sistema sugedusi: jei gauname talentą, mes jį globojame kaip vaiką. Mes jį prižiūrime, vis pasiklausiame, mums svarbus kiekvienas akcentas. Kitame plaukimo pasaulyje, jei kalbėtume apie JAV, Australiją, Angliją, ten žvaigždės pačios nori plaukti, nori įrodyti. Jie daro viską, kad pasiektų rezultatą. O mes tarsi padarome meškos paslaugą. Tai reikia keisti, nes psichologinės bėdos atsiranda likus kokioms trims dienoms iki čempionato. Tada plaukikas atsidaro varžovų sąrašą, pradeda vardinti, kad ir tas, ir anas dalyvaus. Taigi iš anksto žinojome, kad dalyvaus. Sportininkai be reikalo įsivelka save į tokį (nepasitikėjimo) rūbą. Ne, taip negali būti – esi geriausias, reikia tai parodyti.
Žinau, kad tai visose sporto šakose sudėtinga, specialistai turi darbo. Bet, jei Danas, kuriam jau 30 metų, išgyvena prieš pasaulio čempionatą ir neužmiega, vadinasi, tai centrinė mūsų problema, kurią reikia spręsti. Nes kitaip, – labai gaila. Viskas padaryta, sportininkas pasiruošęs, o kažko pritrūksta. Apmaudu, nes pasaulio čempionatai vyksta tik kas dvejus metus.
Kažkaip reikia tai spręsti, bet turime išgirsti kaip iš trenerių ir sportininkų. Jie turi paprašyti, mes turime duoti.“
Apie sėkmingą pirmąją dieną: „Jau pirmą dieną 4 po 100 m laisvuoju stiliumi mūsų vyrai pateko į finalą. Tai fantastiškas rezultatas. Galėjome būti viena kita pozicija aukščiau ar žemiau, bet esame elite, mūsų sportininkai parodė, kad atvažiavo gerai pasirengę.“
Apie komandiškumą. „Sekmadienį pasigedau paramos mūsų estafetės komandai iš kitų rinktinės narių. Nesvarbu, kad vaikinai nepasiekė Lietuvos rekordo, komandą palaikė treneriai, aptarnaujantis personalas, o visi kiti rinktinės nariai kažkur viešbutyje krovėsi lagaminus. Tai man labai nepatinka. Tik Danas atėjo į tribūnas, palaikė komandą.
Apie Andrių Šidlauską: „Andrius atvažiavo plaukti 100 m krūtine iš 59 sek., bet plaukė kone sekunde lėčiau. Pusfinalis yra geras rezultatas, bet 28 metų plaukikas turbūt svajoja ne apie pusfinalį, o kaip plaukti finale ir kovoti dėl medalių. Patirtis didelė, Andrius pats žino, ką galima buvo padaryti geriau.“
Apie kitus plaukikus: „Mantui Kaušpėdui 0,06 sek. trūko iki pusfinalio 50 m nugara. Atrodo kaip prakeiksmas, čia pasaulio čempionatas, čia reikia plaukti asmeniniais rekordais ir tik tada uždaryti duris. Jei kažko nepadarei, kažką reikia keisti programose. Tai kalbu ne konkrečiai apie Mantą, bet ir kitus mūsų plaukikus, tokius kaip Justine Murdock. Reikia plaukti asmeniniais rekordais, nes kitu atveju kažkas pasirengimo sistemoje nebuvo gerai.
Kristupas Trepočka pasiekė asmeninį rekordą (400 m laisvuoju stiliumi) pirmą dieną, Tomas Lukminas puikiai startavo estafetėse, vėliau susirgęs Tomas Navikonis – puikiai plaukė. Aš labai džiaugiuosi, kad estafetėse laisvuoju stiliumi turime puikius vaikinus, kokių niekada neturėjome. Tuo didžiuojamės.“
Ape Tajų Jušką: „Net džiaugiuosi, kad jis nelaimėjo medalio čia, nes tai kylanti mūsų žvaigždė. Matėme, kaip 12-metė kinė plaukė finaluose, bet vaikinų tarpe tokio jauno sportininko, kuris būtų pasiekęs tiek pergalių jaunimo varžybose, čia nemačiau. Tajus puikiai praplaukė estafetes, pakeitė rungtis dėl komandos. Kartais net pamiršti, kad jam tik tiek metų (16). Vaikinas plaukė su elitu, tad viltys didžiausios, ypač kalbant apie 2028 ir 2032 metus, kai vyks kitos olimpinės žaidynės. Tajus jau atrodo subrendęs ir palaiko tokius krūvius, kad gali plaukti su elitu. Iš širdies jam linkiu didelės stiprybės, kad ateityje čempionato pusfinaliai ir finalai taptų rutina, kaip Rūtai, Kotrynai ar Danui.“
Apie Aleksą Savicką: „Puikus plaukikas, trūko kelių šimtųjų sekundės dalių iki pusfinalio (200 m krūtine), bet nežinome, ar jis pasiruošęs, ar per daug pergyvena. Tie čempionai keičiasi, mes labai daug tikimės, ir jis pats tikisi, bet yra kaip yra – vis šalia pusfinalio.“
Apie šuolininkus į vandenį. „Martynui Lisauskui svarbu, kaip tobulėti toliau ir pabandyti patekti tarp finalininkų. O Sebastianas Konecki dabar svarstymuose ką daryti – tarp sportavimo toliau ar sukti trenerio keliu ir auginti naują kartą. Tai jų pasirinkimas.
Šuolių į vandenį bendruomenė Lietuvoje maža, turime kelis baseinus, kuriuose ugdo šuolininkus. Tačiau Lisauskas sau savo jaunu charakteriu, jaunatviškomis ambicijomis ir geru trenerių kolektyvu tikrai daro stebuklus. Tik du atstovai, bet stipriausi Lietuvoje.“
Apie pasaulio čempionatą: „Tai – poolimpiniai metai. Pavyzdžiui, Leonas Marchand‘as atsisakė kelių rungčių, kad susitelktų į mažiau. Ne visi lyderiai dalyvauja, bet juos keičia kiti lyderiai.
Apie neutralus (rusus ir baltarusius čempionate): „Kas nepatiko, tai rusų ir baltarusių dalyvavimas, taip pat ir estafetėse. Po olimpinių žaidynių tarsi viskas pasimiršta, kad ir kaip mes ir kitų Šiaurės šalių atstovai priešinamės, bet matome, kad visam pasauliui tai mažai rūpi.
Mums, kurie tai jaučia ir kuriems rūpi, kiekvieną dieną matyti tai yra skaudu. Bijau, kad ateityje ta „neutrali šalis A“ ir „neutrali šalis B“ gali virsti jau su vėliava. Matome tai ir tribūnose. Tų šalių atstovai tiesiog eina ir kalba, tai su latviais, tai dar su kuo nors. Jie tarsi ieško kontaktų ir sąlyčio taškų, sakydami, „juk viskas yra gerai“.
Nėra gerai. Tai yra labai blogai, o mes esame prieš tai.“
Apie grūstį apšilimo baseine: „Daugėja šalių skaičius. 206 valstybės turėjo savo plaukikų čempionate. Tad turime ir iššūkių, apie kuriuos garsiai nekalbama. Kartais apšilimus baseine sunku dalyvauti, nes gali dalyvauti virš tūkstančio plaukikų, o kai kurios valstybės atsiunčia mažiau pajėgius plaukikus, kurie plaukia tik trumpas distancijas. Mūsų treneriai kartais sako, kad jie „vos paplaukia“. Tad įsivaizduokite apšilimo baseine, plaukia rungčių finalininkas ir žmogus, kuris treniruojasi labai mažai. Tada plaukikas turi žiūrėti, kad nesužeisto tokio ir kad pats negautų traumos.“
Apie rinktinės sudėtį: „Ji nebuvo pilnavertė, nes kai kurie mūsų jaunieji talentai rengiasi pasaulio jaunimo pirmenybėms, o kai kurie, kaip pavyzdžiui, Smiltė Plytnykaitė negalėjo startuoti, nors galėjo turėti tokią teisę, nes jos rungtyje krūtine plaukė Rūta ir Kotryna.“
Apie 50 m rungtį olimpiadoje: „Mes visada, dar nuo Dariaus Grigalionio (praeityje garsus sprinteris plaukiant nugara) norėjome ir svajojome: „Jeigu tik būtų 50 metrų rungtis olimpinėse žaidynėse...“ Tai išsipildė, plaukimas tapo sporto karaliene. Jei neklystu, Los Andžele 2028 metais bus kovojama dėl 55 medalių komplektų. Bet tikiuosi, kad treneriai nepagalvos, kad dabar rengsimės tik sprintui. Mes uždėsime kriterijus, kad būtų 1-2 rungčių atranka.“
Apie dėkingumą. „Norėčiau padėkoti medijos atstovams, kurie nušvietė viską, mylintys vandens sporto šakas galėjo kone viską matyti, – tai labai svarbu. Padėkos ir mūsų meistriškumo komisijai, dėl kurios mums, federacijos administracijai, nereikia kištis. Komisija išdiskutuoja tvarkaraščius, stovyklas, varžybas, rinktinės narius, visas detales – vandens sporto šakų bendruomenės sprendimai yra svarbiausi.
Ačiū ir trenerių komandai, ypač Pauliui Povilioniui, kuris ne tika gera asmenybė ir treneris, bet ir vienija visus kitus trenerius, tarp jų ir jaunimo.
Mes visada mąstome ne tik apie šį čempionatą, bet galvojame ir apie 2028 ar 2032 metus, norime, kad mūsų bendruomenė gyvuotų gerai, matytų rezultatus, o mes būtume lyderiaujanti sporto šaka.“
