31-erių D.Rapšys pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo net 18 medalių, bet Lietuva jau senokai neturėjo kito elitinio plaukiko vyrų varžybose.
Tokiu dabar jau drąsiai galime laikyti 23-ejų panevėžietį T.Navikonį, išnirusį antroje vietoje per 200 metrų laisvu stiliumi finalą Paryžiuje ir suspindusį sidabro medaliu.
„Per pirmas dvi dienas tikrai nesuvokiau, kaip čia viskas įvyko, gavosi. Dabar jau suprantu, ką padarėme, ir džiaugiuosi“, – nusileidęs Vilniuje pirmadienio popietę kartu su likusia Lietuvos plaukimo rinktinė sakė aukštaūgis (207 cm) plaukikas.
Prieš dvejus metus T.Navikonis nepateko į Europos čempionato finalą nei 100, nei 200 m distancijose, nors buvo per plauką – užėmė 9 ir 10 vietas. Tiesa, tuomet varžybose nedalyvavo daug geriausių žemyno plaukikų, kurie rengėsi vos mėnesiu vėliau vykusioms olimpinėms žaidynėms.
Praėjusiais metais jis apsirgo per svarbiausią startą, tad daugelį nustebino toks T.Navikonio blykstelėjimas Paryžiuje.
Vis dėlto jo teigimu, tai – dvejų pastarųjų metų darbo vaisiai.
„Šnekėčiausi su treneriu, tai pasakytų, kad tikėjo visą laiką, bet praėjusiais metais kaip ir normalaus staro neturėjau ir neparodžiau, ką galiu Singapūre (pasaulio čempionate – past.), nes susirgau. Tai čia realiai dvejų metų darbas susidėjo į vieną startą ir pasimatė, ką galiu pilnai atskleisti“, – aiškino panevėžietis.
– Ar po sidabro apetitas kyla bevalgant ir imsite galvoti apie aukštesnės prabos medalį – auksą?
– Aš apie medalius apskritai negalvoju, labiau apie laiką, kaip jį pasiekti geresnį, Lietuvos rekordą, o su rekordais ateina ir medaliai.
– Ar pačiam geriau plaukti ilgame, ar trumpame baseine? Gruodį vyks ir trumpo baseino (25 m) pasaulio čempionatas.
– Pradžioje sezono gal smagiau trumpas, smagiau pasitaškyti su visais, bet sezono pabaigoje fokusas į ilgą, o jame irgi visai gerai sekasi.
– Kokie ateities tikslai – pasaulio čempionatas ir olimpinės žaidynės?
– Žinoma, paskutinis taškas yra olimpiada – plaukti gerai finale. Bet dabar akys žiūri į Budapeštą, kitų metų pasaulio čempionatą. Bandysime su komanda vėl kažką pasiekti.
– Kokie jūsų poilsio planai?
– Jokių poilsio planų neturiu, trumpas bus poilsis. Vėl išvykstu atgal į Ameriką, viskas grįžta į rutiną.
– Ar jau „aplaistėte“ medalį?
– Ne, ne, mes nelaistom su Lietuvos rinktine, labai kukliai.
– Ar Ohajo universitete sąlygos yra tokios, kokių ir tikėjotės? Ne visų studentų yra istorijos būna sėkmės istorijos.
– Manau, kad tokios sąlygos, kokiam turime „Ohio State“ universitete, man yra tobulybė. Salė – kokia tik nori, jei tik kažko reikia – treneris iškart nuperka, pinigų yra, baseinas idealus – 10 ar 20 takų, kiek tik nori.
– O sportininkų irgi netrūksta?
– Taip, yra daugiau nei 30 komandoje, tai visada yra su kuo pasitreniruoti. Net ir geriausią tavo dieną atsiras prie tavęs kažkas, kas bus prie tavęs prikibęs, varžysis visą dieną.


