Bormijaus trasos viršūnėje sningant, o apačioje – merkiant lietui, Andrejus Drukarovas nuskriejo į rekordinį pasiekimą Lietuvos kalnų slidinėjimo olimpinėje istorijoje.
Kilęs iš kalnais neapdovanotos Lietuvos, bet nuo devynerių augęs Šveicarijoje, o sportinę karjerą išvystęs Italijoje, mūsų olimpietis užėmė 23 vietą didžiojo slalomo rungtyje tarp 81 startavusio olimpinio atleto.
„Esu žiauriai laimingas“, – sakė 26 metų Lietuvos kalnų slidininkas, po antrojo nusileidimo, dar nežinojęs galutinės vietos, bet jautęs, kad viskas pavyko gerai.
Iki šiol aukščiausią vietą tarp visų Lietuvos kalnų slidininkų olimpinėse žaidynėse buvo pasiekęs Linas Vaitkus., 1998 m. Nagane finišavęs 25-as greitajame nusileidime.
Dabar laikai kiti, kalnų slidinėjimo bendras lygis išaugęs ir išsiplėtęs į visus pasaulio kraštus.
Tai jautėsi nuo šeštadienio ryto Bormijuje – 4 tūkst. gyventojų miestelyje, kurį savaitgalį gaubė apsiniaukęs pilkas dangus, bet supo margaspalvės minios su sirgaliais iš įvairiausių šalių: ne tik Italijai gretimų Šveicarijos. Austrijos, Prancūzijos, bet ir Brazilijos, Argentinos, net Kenijos ar Benino.
Tarp vėliavų buvo galima pastebėti ir trispalvių, o tribūnose ir prie trasos buvo ir už A.Drukarovo sėkmę stipriai plakančių širdžių.
Dar didžiojo slalomo varžybų išvakarėse interviu 15min Lietuvos kalnų slidininkas sakė, kaip smagiai jaučiasi Bormijoje, kur jį pažįsta kone visi.
Nuo 2017 metų šiame įstabaus grožio kalnų apsuptame miestelyje A.Drukarovas gyvena ir treniruojasi didžiąją metų dalį, nors tenka keisti būstą, nes kalnų kurorte ilgalaikė nuoma nėra populiari.
Užtat viena sudėtingiausių pasaulyje laikoma Stelvio trasa yra gerai pažįstama 26 metų olimpiečiui, praėjusią savaitę pradėjusiam trečiąsias savo žaidynes.
Teisės mokslus studijuojantis A.Drukarovas apšilo prieš kelias dienas, užėmęs 31 vietą „Super G“ rungtyje, kurioje įprastai nesivaržo.
Jam labiau tinka ir patinka didžiojo slalomo rungtis, kurios pirmąją dalį jis įveikė per 1 min. 17,56 sek. – 25-uoju rezultatu tarp 81 startavusio atleto, o pats ir džiaugėsi, ir kiek priekaištavo sau dėl poros klaidelių.
Džiugesį kėlė patekimas į lyderių 30-uką, kuris televizijos žiūrovų patogumui buvo perrikiuotas prieš antrąjį nusileidimą nuo 30 iki 1 pozicijos, kurioje rikiavosi brazilės ir norvego sūnus Lucas Pinheiro Braathenas, atstovaujantis Brazilijai (1 min. 13,92 sek.). Likę 43 rungties dalyviai pastumti į vėlesnį laiką.
Oro sąlygos Bormijuje pakito, kol A.Drukarovas planavo pasistiprinti ir net pabandyti nusnausti, 1448 metrų ilgio Stelvio trasa, tarp kurios aukščių skirtumas yra 390 metrai, buvo pertvarkyta, pakeičiant didžiojo slalomo vartus.
Švildamas slidėmis pro juos, pasileidęs nuo Šv.Petro viršūnės sningant, Lietuvos kalnų slidininkas antrąjį nusileidimą baigė lyjant trasos apačioje.
Antrajame važiavime per 1 min. 11,47 sek. dideliu greičiu nulaviravęs A.Drukarovas užfiksavo 23 rezultatą ir popietiniame nusileidime, ir bendroje rikiuotėje, kurioje lyderiu liko ir auksą laimėjo L.Pinheiro-Braathesas.
2 min. 29,03 sek. – toks buvo A.Drukarovo bendras laikas, pradžiuginęs jį taip, kad jis suriko, sumojo ranka iš džiaugsmo ir pasiuntė oro bučinį į tribūnas, vos kirtęs finišo liniją.
Netrukus įšokęs į šiltą baltą striukę su Lietuvos emblemomis, jis pasirodė bendravimui su žiniasklaida skirtoje erdvėje, kur įvyko tikras temų slalomas – nuo oro sąlygų iki ateities planų bei L.Vonn kritimo.
– Andrejau, kaip jūsų akimis klostėsi antrasis nusileidimas, taip ženkliai pasikeitus oro sąlygoms?
– Taip, pradėjo lyti. Sniegas pasikeitė, buvo nebe toks, kaip pirmajame važiavime. Visiškai kitaip pastatyta trasa – dabar ji buvo tiesesnė, daugiau greičio. Manau, kad man padėjo pirmojoje rungtyje „Super G“ įgyta patirtis.
Šįkart vėl prisidariau klaidų trečiajame sektoriuje, bet esu žiauriai laimingas, kad ši diena leis pamiršti startą Pekine.
Suprasti akimirksniu
- A.Drukarovui šios olimpinės žaidynės – jau trečiosios karjeroje. 2018 m. Pjongčange jis buvo 41-as slalome ir 59-as didžiajame slalome.
- 2022 m. Pekine pastarojoje rungtyje Lietuvos kalnų slidininkas po pirmojo nusileidimo buvo 20-oje vietoje, tačiau antrajame griuvo ir, dėl patirtos traumos, negalėjo startuoti slalome.
Tai mane vis nervino, nes ten irgi buvo gera pozicija (20) po pirmojo važiavimo. Norėjosi parodyti gerą rezultatą Lietuvai, kad visos pastangos – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Nacionalinės slidinėjimo asociacijos ir mano – turėjo kažkokią reikšmę.
Kaip žinote, mano sezonas pasaulio taurės varžybose buvo labai sunkus, tad šis startas išlaisvino mane.
– Koks buvo matomumas tokiomis sąlygomis?
– Vieniems sportininkams tokia trasa patinka, kitiems labiau patinka kaip pirmojo važiavimo, kur labiau užsukta. Man pirmasis važiavimas labiau tiko techniškai. Antrajame prie statumo trečiajame sektoriuje tikrai mažiau matėsi, buvo vis sunkiau susikaupti į liniją ir važiuoti.
– Ar viršuje buvo rūkas?
– Ne, viršuje sninga.
– Kol mes kalbamės, vienas varžovų krito, o tai reiškia, kad kylate aukštyn, į vietą, kurios iki šiol nebuvo pasiekęs joks Lietuvos kalnų slidininkas, nes Linas Vaitkus buvo 25-as Nagane. Ką jums tai reiškia?
– Aš esu sutikęs Liną prieš dvejus metus Aspene per pasaulio taurės etapą. Buvo labai malonu su juo susimatyti. O aš tik noriu įrodyti, kad Lietuva juda į priekį, kad esame verti aukštų rezultatų.
– Iškart po finišo mostelėjote iš džiaugsmo ranka ir pasiuntėte oro bučinius. Kam jie skirti?
– Mamai! Mamai, nes ji daugiausiai į mane investavo, mūsų gyvenimas nebuvo lengviausias, ji man viską davė, ką turėjo. Jos dėka esu čia ir galiu gyventi šį nuostabų gyvenimą.
– Ar tai jos dėka taip gražiai kalbate lietuviškai, nors taip ilgai gyvenate ne Lietuvoje?
– Taip, jau 17 metų. Vis dėlto, šeimoje lietuviškai kalbame, noriu išlaikyti kalbą, man tai yra labai svarbu kaip žmogui. Niekada nepamiršiu Lietuvos, vis bandau grįžti į Vilnių, kai yra galimybės.
Man smagu, kad kalnų slidinėjimas dabar labiau matomas Lietuvoje. Daug emocijų šiandien.
– Kaip vietos slidininkui turbūt lengviau dėl slidžių parengimo?
– Visi turime čia slidžių tepimo kabinas, tik bėda, kad toks sniegas kaip šiandien, nesu gyvenime tokio jautęs. Italai ruošė šią trasą jau mėnesį, bet tokių sąlygų negali suimituoti. Bet mums pavyko prisitaikyti ir paruošti slides.
– Ar žaidynių metu gyvenate olimpiniame kaimelyje ar savo nuomojame būste?
– Kaimelyje, ten gyvena tik kalnų slidininkai. Manau, kad taip rengti žaidynes yra ateitis, nes Italija išnaudojo turimą infrastruktūrą. Gal nėra to įprasto olimpinio jausmo, bet kol ekonominė padėtis sunki, jausmus reikia padėti į šalį – kiti prioritetai.
Beje, gal nori pirštinių – matau, kad šalta?
– Ačiū, ne, paskui dar uždėsite ir slides ir liepsite leistis nuo kalno...
– Prašom, va mano pirštinės.
– Ką galvojate apie Lindsey Vonn kritimą praėjusią savaitę ir tą baisią traumą?
– Tai yra siaubas. Aš nesuprantu kam ir kodėl. Aš ją mačiau verkiant, aš to nesuprantu.
Ji be raiščio, be kelio. Suprantu, kad noras laimėti medalį, bet nežinau kaip ji toliau ateityje vaikščios.
– Gal ji galėjo pasitaupyti?
– Pas mus nėra to. Tik dalyvauti – ne. Visą gyvenimą dirbame, o aš niekada nedalyvausiu varžybose tik dėl dalyvavimo. Esu čia ir bandau iškovoti aukščiausią poziciją pagal šios dienos galimybes ir techniką. Niekada nesileidžiu nuo kalno, kad nusileisti, nes tai tik pinigų ir laiko švaistymas. Tai netinka sportininko mentalitetui.
– Sezonas pasaulio taurės varžybose iki šiol nesiklostė – kaip paaiškinti, kad šiose žaidynėse rezultatai tokie aukšti?
– Esu namuose. Manau, kad pasirengimas su šiuo bičiuliu (A.Drukarovas paplojo per petį treneriui Pietro Martinuzzi) buvo geras. Tai – mano treneris, bet rengiamės ypatingu būdu, įterpę ir „Super G“, o tai pasiteisino.
– Ar jaučiate simpatijų kuriems nors varžovų?
– Taip, juos visus noriu aplenkti. Tokia mano simpatija jiems.
Suprasti akimirksniu
- Olimpiniu čempionu tapo Brazilijai atstovaujantis norvegas Lucas Pinheiro Braathenas. Jis per du startus užfiksavo (2:25,00) ir aplenkė net tris šveicarus.
- Sidabrą iškovojo Marco Odermattas (+ 0,58 sek.), bronzą – Loicas Meillardas (+1,17 sek.).
- A.Drukarovas nuo olimpinio čempiono atsiliko 4,03 sek.
– Dar laukia slalomo rungtis. Kokie lūkesčiai pirmadienį?
– Mano pagrindinė rungtis – didysis slalomas. Manau, kad slalome 30-a pozicija būtų labai idealu, jei tik pavyktų.
– O kas toliau po žaidynių?
– Varžybos Tokijuje, o paskui Slovėnijoje, kur paskutinis etapas pasaulio taurės varžybose.
– Bus ketvirtosios olimpinės žaidynės?
– Nežinau, dabar negaliu atsakyti. Daug lems, ar turėsiu galimybes, teisingą komandą, trenerius, kiek man padės Lietuvos asociacija. Manau, kad mes galime kažką įdomaus sukurti.
Aš, jei galėčiau, iki mirties užsiimčiau šiuo sportu.
