15min jau rašė, kad pandemija aplankė „Hockey Punks“ vyrus.
Jų pirmosios rungtynės iš šio ketvirtadienio perkeltos į spalį, tačiau nelauktos „dviejų savaičių“ atostogos“ nenumušė klubo alkio šį sezoną.
„Gyvename nuo problemų iki problemų, – sakė „Hockey Punks“ vadovas ir žaidėjas Šarūnas Kuliešius, antrą savaitę vadovaujantis komandai iš saviizoliacijos vietos sodyboje. – Po to, kai sužinojome, kad beveik visa mūsų komanda karantinuojasi, dabar naują pokštą iškrėtė tvarkaraščio sudarytojai, numatę rungtynes jau spalio 4 d. Kaune.
Bent jau šiai minutei neturime pagal įstatus reikalingų 13-os aikštės žaidėjų, nes 8 žaidėjai turi COVID-19, kiekvienas turi du testus gauti neigiamus, kad galėtų bent jau pradėti treniruotis. Kadangi lyga neturi jokių susitarimų dėl pagreitintų procedūrų, tai neatmetu galimybės, kad nespėję susitvarkyti tiesiog į pirmas rungtynes nevažiuosime, kadangi negalime rizikuoti žaidėjų sveikata versdami juos žaisti nesitreniravusius (12 žaidėjų privalo karantinuotis iki rugsėjo 28 d., o aštuoni, susirgę COVID-19, privalo prieš lipdami ant ledo gauti 2 neigiamus atsakymus). Tikiuosi, lyga atsižvelgs į mūsų situaciją ir pavėlins rungtynes.”
Pastiprinimas iš Baltarusijos
Nepaisant dėl viruso sudėtingo starto, sostinės ledo ritulio klubas įsivaizduoja save ant prizininkų pakylos Lietuvos čempionato finiše. „Hockey Punks“ ambicijos persikėlė iš praėjusio sezono, kai komanda vylėsi pakovoti dėl aukso.
Praėjusį sezoną dėl konflikto su Elektrėnų arenos valdytojais ir iš to sekusio vidinio trumpo sujungimo prieš pat čempionatą pasitraukė Elektrėnų „Energija“, tad čempiono sostas buvo laisvas, o jį užimti realiausias galimybes turėjo Vilniaus „Hockey Punks“ ir „Kaunas Hockey“ klubai.
Kauno komanda pirmavo čempionate, vilniečiai lipo ant kulnų, bet kovo 20 dieną Lietuvos ledo ritulio lyga nusprendė neskelbti čempionų, kai tapo aišku, kad dėl pandemijos lemiamų kovų surengti nepavyks.
„Anksčiau būdavo sezonų, kai „Energija“ būdavo už visus ženkliai stipresnė. Bet praėjusį sezoną nuo Kauno komandos buvome atsilikę tik keliais taškais. Manau, kad tą sezoną turėjome galimybę iškovoti auksą. Aišku, Kaunas gal turi kitą nuomonę“, – sakė „Hockey Punks“ vadovas Š.Kuliešius.
Komandą ir toliau treniruos Mindaugas Kieras – Lietuvos rinktinės rekordininkas, sužaidęs nacionalinėje komandoje 20 čempionatų ir per šimtą rungtynių.
„Mes dažnai tariamės, nuomonės dėl žaidimo nebūtinai sutampa, bet ieškome bendrų sprendimų, o galutinį sprendimą aikštėje priima jis, – apie bendražygį sakė Š.Kuliešius, pats ne tik vadovaujantis, bet tebežaidžiantis Vilniaus klube būdamas 43-ejų. – Manau, kad mums tai pats geriausias variantas.
Jei sugalvotume pakviesti specialistą iš užsienio, toks kainuotų brangiai, o rezultatų garantijos nėra. Mindaugo Kiero kandidatūra pati geriausia iš esamų variantų.“
Dviejų potencialių lyderių „Hockey Punks“ laukia iš Baltarusijos.
Varžovų atakas griaunantis Siarhejus Markouskis ir puolėjas Aliaksejus Kuveka jau pažadėjo, kad iš Minsko padėti Vilniaus komandai atkeliaus jei ne traukiniu, tai automobiliu.
„Žaisdami Baltarusijos lygoje, kurioje jie žaidė visą gyvenimą, jie sukaupė tiek meistriškumo, kad jie gali nečiuožti su komanda, o tik atvažiuoti į rungtynes, – sakė Š.Kuliešius. – Kaip žinia, Baltarusijoje pats A.Lukašenka buvo ir yra didelis ledo ritulio mėgėjas.
Tai nereiškia, kad pats jį palaikau, bet jis liepdavo gamykloms remti ledo ritulio komandas, tad ten lygis pastarąjį dešimtmetį visad buvo labai aukštas.
Dabar mūsų legionieriai dėl amžiaus jau nebepatenka į stipriausias Minsko komandas, o atstovauti atokių Baltarusijos miestelių komandoms patys nenori. Jie čiuožia su kitomis savo tėvynės komandomis, bet varžybose atstovaus mums ir gaus užmokestį tik už rungtynes. Taip tinka ir jiems, ir mums.“
Ar gali būti, kad dėl įtemptos padėties Baltarusijoje gali kilti politinių diskusijų?
„Gali, – nusišypsojo Š.Kuliešius. – Būna, kad ir tarpusavyje jie dėl to pasiginčija.“
Praėjusį sezoną „Hockey Punks“ rėmėsi keturiais legionieriais, o šį sezoną galutinis skaičius dar nėra aiškus.
Be dviejų baltarusių dar laukiama žinių iš ukrainiečio, kuris savo tėvynėje dar aiškinasi, ar gali atvykti per pandemiją, o prieš tai Vilniuje studijavęs suomis dabar studijuoja iš savo gimtinės nuotoliniu būdu, tad veikiausiai sugrįš tik sezono pabaigoje.
Branduolys liko, bet tiki ir naujokais
„Hockey Punks“ prarado kelis svarbius žaidėjus – Rolandą Aliukonį ir Donatą Kumeliauską bei savo rezultatyviausią puolėją Edgarą Rybakovą, kurie perėjo į atsikūrusią Elektrėnų „Energiją-VG“.
Tačiau, anot Š.Kuliešiaus, nors pandemija ir įnešė chaoso, šalies ledo ritulio rinkai tai suteikė daugiau galimybių: „Net ir tiems žaidėjams, kurie buvo sutarę dėl kontraktų užsienyje, dabar sunkiau išvažiuoti – kai kurie susitarimai tiesiog nutrūko. Galbūt dėl to kai kurie klubai, ypač „Energija-GV“, galėjo pasipildyti geresniais žaidėjais.“
„Hockey Punks“ vienu svarbiausių savo naujokų vadina Jaunių Jasinevičių.
Šis gynėjas nuo 2015 metų žaidė Lietuvos rinktinėje, bet 2018 metų rudenį atstovaujant Norvegijos antrojo diviziono Haldeno „Comet“ komandai antidopingo specialistai lietuvio organizme rado draudžiamų medžiagų.
Būta kalbų, jog dopingas galėjo atsirasti gimtajame Rokiškyje vienam iš fizinio rengimo trenerių duodant nepatikrintus maisto papildus. Tačiau ši pamokanti istorija nesutrukdė Š.Kuliešiui pakviesti J.Jasinevičių sugrįžti ant ledo. Dvejų metų diskvalfikacija kaip tik baigsis šį rudenį, o pagal pajėgumą žaidėjas turėtų tapti pirmosios „Hockey Punks“ poros gynėju.
Š.Kuliešius džiaugėsi, kad vartuose komanda vėl turės patikimą Simą Baltrūną.
„Vartininkas yra labai svarbi komandos dalis. Jei per rungtynes gauni nuo 20 iki 40 metimų, o vartininkui pasitaiko juoda diena, retas atvejis, kai puolėjų įvarčiai gali išgelbėti, – kalbėjo „Hockey Punks“ vadovas. – Labai džiaugiamės, kad Simas liko, nes per pastaruosius kelerius metus jis įrodė, kad yra vienas geriausių šalies vartininkų, o rinktinės „Nr. 1“ vartų sargu sunku tapti vien dėl to, kad ten yra Mantas Armalis (Švedijoje žaidžiantis, o anksčiau ant NHL slenksčio stovėjęs vartininkas).“
„Hockey Punks“ puolimo smogiamąją jėgą turėtų sudaryti kandidatų į Lietuvos rinktinę branduolys: Mauras Baltrukonis, Povilas Verenis ir Aivaras Bendžius.
Dar vienas talentas – iš Kauno atvykęs Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinės žaidėjas Martynas Miliūnas. „Jis buvo susilaužęs ranką praėjusį sezoną, bet pasižymi gera technika ir žaidimo supratimu – daug iš jo tikimės“, – pažymėjo Š.Kuliešius.
„Hockey Punks“ privalumas gali būti ir fizinio rengimo treneris Robertas Stankus – praėjusį sezoną jis dar buvo naujokas klube, o dabar daugiau prisidėjo, kad per rugpjūčio mėnesio fizinio pasirengimo treniruotes paruoštų ledo ritulininkus 2020-2021 m. sezonui.
Čempionato favorite dauguma ledo ritulio specialistų laiko Elektrėnų „Energiją-GV“, kuri po ledynmečio praėjusį sezoną grįžta susijungusi su Vilniaus „Geležiniu vilku“.
„Užpraėjusio sezono čempionai susijungė su trečia čempionato komanda. Jos jau atskirai buvo stiprios, o dabar bus dar kietesnis riešutas, – kalbėjo Š.Kuliešius. – Vis dėlto, tegu apie favoritus sprendžia bukmekeriai. Ledo ritulyje viską lemia atkrintamosios varžybos. Mes patys tai esame įrodę.“
2018-2019 m. sezoną „Hockey Punks“ pati įveikė aukštesnę vietą reguliariajame čempionate užėmusį „Kaunas Hockey“, kurį pusfinalio serijoje eliminavo 3-1, ir antrą kartą per klubo istoriją pateko į finalą.
„Pankai“ auga ir rimtėja
Vilniaus ledo arenoje yra 2 tūkst. vietų, bet kol kas nėra priimtas sprendimas, kaip elgtis pandemijos metu.
Dalį rungtynių svarstoma žaisti be žiūrovų, neparduodant bilietų, o į mačus su rimtesniais varžovais planuojama kviesti publiką, kuri sėdėtų pagal numatytas taisykles – kas antroje kėdėje (išskyrus artimuosius) ir kauke ant veido.
Daugiau žiūrovų tikimąsi sulaukti Baltijos lygos turnyre, kuriame „Hockey Punks“ rengiasi debiutuoti varžybomis Vilniuje su Kauno, Liepojos ir Narvos komandomis.
„Galbūt estai būtų panašaus lygio, bet iliuzijų dėl pergalės prieš latvius nereikėtų turėti – Liepojos komanda yra tarp lyderių Latvijoje, o šios šalies ledo ritulį visi puikiai žinome.
Bet kuriuo atveju, vaizdas aikštėje prieš penkerius metus būtų liūdnesnis nei pamatysime šį lapkritį. Esu visiškai tikras, kad mes per tą laikotarpį vienareikšmiškai paaugome.“
Kažkada startavę nuo nulio ir su muzikos atlikėjais sudėtyje (Gabrielius Liaudanskas-Svaras vėliau prisidėjo kurdamas piešinius ant žaidėjų šalmų), dabar „Hockey Punks“ yra labai pasikeitęs.
Apie 160 vaikų čiuožia „Hockey Punks“ vaikų akademijoje ir šis skaičius vis auga drauge su vyrų klubo ambicijomis.
„Ledo ritulys nėra lengvas sportas – čia nepakanka vien bėgti, reikia dar laikytis ant ledo. Bet matome, jog vaikams patinka – juos gal sunkiau privilioti, bet lengva išlaikyti, nes jiems patinka čiuožti, griūti, pakvailioti.
Nuo tokio jaunatviško polėkio mes pats kažkada pradėjome kaip klubas, bet dabar iš mėgėjiškos komandos tapome tokia, kuri kovoja dėl medalių ir nori laimėti titulą.
Toks tikslas ir buvo – žingsnis po žingsnio tapti vis labiau profesionalia komanda.“
