„Su JAV, – paklaustas, ar Kanadą laikytų ryškiausia favorite, pridūrė komentatorius. – Nedrįsčiau išskirti būtent Kanados, nes pernykštis keturių nacijų turnyras parodė, jog amerikiečiai niekuo neprastesni ir turi labai daug rezervo. Jie net buvo laikomi favoritais, jei gerai prisimenu praėjusių metų įvykius, ir finale žaidė geriau, buvo arčiau pergalės ir daugiau progų susikūrė. Bet Kanada užsispyrė ir pabaigoje įmušė įvartį.
Sakyčiau, kad Kanados vienos išskirti nederėtų, turėtų būti minimas Kanados ir JAV tandemas.“
Nors iš geriausių NHL žaidėjų sudarytų rinktinių oficialiuose ledo ritulio turnyruose gerbėjai nematė jau daugiau nei dešimtmetį, aukščiausio lygio tarptautinio ledo ritulio skonį galėjo prisiminti pernai.
Tuomet Keturių tautų turnyre (angl. 4 Nations Face-Off) konkurencija net peržengė ribas, o prie to prisidėjo ir politinis kontekstas.
Suprasti akimirksniu
- 2025 m. vasario 12–20 dienomis Monrealyje ir Bostone buvo surengtas keturių rinktinių turnyras: jame dalyvavo Kanada, JAV, Švedija ir Suomija;
- Nors tai buvo draugiškas turnyras NHL sezono metu, dėl Donaldo Trumpo pareiškimų apie 51-ąja valstija tapsiančią Kanadą, turnyras įgavo politinį prieskonį ir virto savotiška kaktomuša tarp kanadiečių ir amerikiečių. Prieš komandų tarpusavio rungtynes Monrealyje buvo nušvilptas JAV himnas, o žaidėjai jau pirmąją minutę įsivėlė į masines muštynes;
- JAV rinktinė įveikė Kanadą 3:1 grupės etapo rungtynėse Monrealyje ir užėmė pirmą vietą, bet finale, žaistame Bostone, per pratęsimą 3:2 triumfavo jau Kanados ledo ritulininkai. Treti buvo švedai, ketvirti – suomiai.
Nuo tada praėjo beveik metai, D.Trumpo dėmesys dabar jau nukrypęs į Grenlandiją, tad ar galima tikėtis, jog ir olimpiniame ledo ritulio turnyre bus geopolitinių temų?
„Pagal dabartinį kontekstą, ten turėtų būti daugiau sporto priešprieša. Tiek vieni, tiek kiti kaimynai yra įsitikinę, kad yra stipresni, tad bus pakankamas principingumo prieskonis, jei komandos pusfinalyje ar finale susitiks. Politinis niuansas, manau, šiuo metu priblėsęs“, – teigė M.Vojevodinas.
Būtent į Kanados ir JAV žaidėjus jis bedė pirštu paklaustas, kas bus ryškiausios turnyro žvaigždės.
NHL pirmenybėse šiame sezone statistiškai išsiskiria dvi pavardės: 30-metis kanadietis Nathanas MacKinnonas iš „Colorado Avalanche“ (38 įvarčių ir 47 rez. perd.) bei jo tautietis, metais jaunesnė „Edmonton Oilers“ pažiba Connoras McDavidas (30 įvarčių, 55 rez. perd.).
„Sutinku, kad didžiausi šviesuliai individualiai yra MacKinnonas ir McDavidas. Jie šiuo metu ir NHL padangėje su atotrūkiu šviečia ryškiausiai. Bet tokiame trumpame turnyre nenustebčiau, jei ir JAV rinktinės broliai Tkachukai (Brady ir Matthew) į save dėmesį atkreiptų, – 28-erių dukart iš eilės Stanley taurės laimėtoją M.Tkachuką iš „Florida Panthers“ ir dvejais metais jaunesnį jo brolį iš „Ottawa Senators“ išskyrė M.Vojevodinas. – Jie galbūt nėra tokie rezultatyvūs, užtat labai charizmatiški, turi daug būdų emociškai paveikti turnyro eigą.
Pavyzdžiui, pernykščiame keturių nacijų turnyre žiniasklaida į juos labiau koncentravosi, pradedant jau nuo tų muštynių su Kanada pirmąją rungtynių minutę.“
Jei Kanada yra tituluočiausia olimpinių žaidynių rinktinė, čempione tapusi 9 kartus, tai amerikiečiai auksą laimėjo vos dusyk (1960 ir 1980 m.).
Turnyre žais ir dar trys komandos, praeityje tapusios olimpinėmis čempionėmis: Švedija, Suomija ir Čekija. Jos seka įkandin kanadiečiams ir amerikiečiams ir pagal NHL žaidėjų kiekį savo sudėtyse.
| Komanda | Kelintą kartą/iš eilės | Geriausias pasiekimas | 2022-aisiais |
|---|---|---|---|
| Kanada | 24-ą/13-ą | Auksas (9 kartus) | 6 vieta |
| JAV | 25-ą/23-ią | Auksas (2 kartus) | 5 vieta |
| Švedija | 24-ą/13-ą | Auksas (2 kartus) | 4 vieta |
| Suomija | 19-ą/18-ą | Auksas (2022) | Auksas |
| Čekija | 9-ą/9-ą | Auksas (1998) | 9 vieta |
| Vokietija | 22-ą/3-ią | Sidabras (2018) | 10 vieta |
| Šveicarija | 19-ą/7-ą | Bronza (2 kartus) | 8 vieta |
| Slovakija | 9-ą/9-ą | Bronza (2022) | Bronza |
| Prancūzija | 11-ą/1-ą | 5 vieta (3 kartus) | - |
| Italija | 10-ą/1-ą | 7 vieta (1956) | - |
| Latvija | 7-ą/2-ą | 8 vieta (2014) | 11 vieta |
| Danija | 2-ą/2-ą | 7 vieta (2022) | 7 vieta |
Ar bent viena iš jų yra pajėgi įkąsti galiūnams iš Šiaurės Amerikos?
„Labai norėčiau pasakyti, kad kažkas gali įsiterpti į medalių dalybas tarp Kanados ir JAV bei pretenduoti į auksą, bet šiuo metu sunku būtų tokį teiginį pagrįsti, – sakė M.Vojevodinas. – Taip, švedai stiprūs, bet jiems labai ėmė nesisekti jau prieš olimpines žaidynes. Jie gruodžio pabaigoje paskelbė sudėtį ir iš jos pamažu jau liko gal tik du trečdaliai sudėties. Traumuotas Leo Carlssonas, labai geras jaunuolis iš „Annaheim Ducks“, taip pat gynėjas Jonas Brodinas iš „Minnesota Wild“ gal ir nėra labai ryški žvaigždė, bet labai universalus, struktūriškai svarbus žaidėjas. Taip pat ir Gabrielis Landeskogas („Colorado Avalanche“) yra traumuotas šiuo metu, Erikas Karlssonas („Pittsburgh Penguins“) šiuo metu traumuotas, Victoras Hedmanas („Tampa Bay Ligthning“) šiuo metu traumuotas – nėra jokių garantijų, kad jie spės atsigauti. Dėl to jiems gali pritrūkti sudėties gylio, nes Kanada ir ketvirtoje grandyje turi tokių megabizonų kaip Nickas Suzuki iš „Montreal Canadiens“. Mane tai šiek tiek atbaido nuo to, jog daug iš jų (švedų – past.) tikėčiausi.
Suomiai su Aleksandru Barkovu (NHL čempionų „Florida Panthers“ centro puolėjas ir kapitonas – past.) būtų pretendentai į medalį, bet be Barkovo... Atrodytų, kad kiekvienas žaidėjas gali nulemti ledo ritulyje, bet jis yra kaip tik toks raktinis ledo ritulininkas, kuris daro viską ir daro tai labai aukštu lygmeniu. Kompensuoti tokią netektį suomiams bus sudėtinga, dėl to į aukščiausios prabos medalius kėsintis bus sunku. Bet trečia vieta potencialiai lieka ir švedus nugalėti vienose rungtynėse jie vis tiek gali.
Dėl kitų komandų, tai ryškių žvaigždžių turi ir Vokietijos, ir Šveicarijos rinktinės, bet kad užtektų visam turnyrui ir pergalei prieš didžiuosius priešininkus, tai sunkiai tikėčiau.“
Suprasti akimirksniu: NHL žaidėjai olimpinėse rinktinėse
- Kanada, JAV ir Švedija – po 25;
- Suomija – 24;
- Čekija – 12;
- Šveicarija – 10;
- Slovakija – 7;
- Vokietija – 6;
- Latvija – 5;
- Danija – 4;
- Prancūzija – 1;
- Italija – 0.
Kol milžinai dalinsis stambiausią grobį, aplink sukiosis ir sučiupti smulkesnių laimėjimų sieks ir mažesnieji.
Vieni tokių – septintą kartą olimpiniame ledo ritulio turnyre dalyvausiantys latviai.
Prieš trejus metus istorinę pergalę nuskynę ir bronzos medalį namuose vykusiame pasaulio čempionate laimėję mūsų kaimynai olimpinėse žaidynėse tik sykį (2014 m.) pateko į stipriausių aštuonetą, bet M.Vojevodino nuomone, šansų tą padaryti turi ir šiemet.
„Labai gaila, kad Rodrigo Abolas maždaug prieš savaitę gavo traumą. Filadelfijos klube jis gal ir tik ketvirtos grandies žaidėjas, bet Latvijos rinktinėje jis esminis ašies žaidėjas, pirmas centras, labai daug nuo jo priklauso. Jis susižeidė labai ne laiku, – apgailestavo komentatorius. – NHL žaidėjų lieka tik trys – [Uvis] Balinskis, [Teddy] Bluegeris ir [Zemgusas] Girgensonas, plius dar du vartininkai (Elvis Merzlikinas ir Artūras Šilovas), kurie, nepasakysi, kad NHL labai žibėtų šiame sezone.
Jiems labai daug priklausys nuo atkrintamųjų tinklelio. Pirmame etape niekas neiškris, net pralaimėjus trejas rungtynes 0:10 rezultatais, komandos pateks į atkrintamąsias.
Jiems net palankiau žaisti su tokiomis komandomis kaip Kanada ar JAV, nei su labiau kombinacinį, europietišką žaidimą propaguojančiais suomiais ar švedais. Manau, kad ir su šveicarais jiems šiuo metu būtų labai nepalanku žaisti. Bet jeigu kažkoks palankus varžovas jiems atiteks, jie tą įkrintamųjų varžybų barjerą turėtų perlipti ir patekti į ketvirtfinalį. Bet toliau juos einančius sunkiai įsivaizduoju.“
Suprasti akimirksniu: olimpinio ledo ritulio turnyro sistema
- Pirmas etapas: trys grupės po keturias komandas, kurios vasario 11–15 d. sužais tarpusavyje;
- Po grupių etapo rinktinės bus surikiuotos nuo pirmos iki dvyliktos pagal grupėje užimtą vietą, surinktus taškus ir įvarčių santykį;
- 1-4 šio reitingo vietos pateks tiesiai į ketvirtfinalį, 5–12 vietos žais papildomame, įkrintamųjų etape vasario 17 d.;
- Įkrintamųjų laimėtojai žengs į ketvirtfinalį ir ten vasario 18 d. susigrums su 1–4 vietų komandomis;
- Ketvirtfinalių nugalėtojai kausis pusfinaliuose vasario 20 d., o turnyrą vainikuos mažasis ir didysis finalai, kurie vyks atitinkamai vasario 21 ir vasario 22 dienomis.
Latviai dar gali svajoti apie ketvirtfinalį, o dvi komandos šiame turnyre auksiniais laikytų kiekvieną iškovotą tašką. Tai – po pertraukos į olimpinę šeimą sugrįžusios Italija ir Prancūzija.
Italai olimpiniame turnyre žais devintą kartą, bet pastaruosius du sykius į jį Apeninų pusiasalio atstovai pateko ne savo jėgomis, o šeimininkų teisėmis – taip nutiko ir 2006 m., kai žaidynės vyko Turine, ir šiemet.
Savo ruožtu prancūzai pastarąjį kartą tarp olimpinių komandų žaidė dar 2002 m. Solt Leik Sityje, o pernai iškrito iš elito ir pasaulio čempionate, kuriame užėmė paskutinę 16-ą vietą. Pavasarį jie IA diviziono varžybose grumsis ir su Lietuvos rinktine.
„Manau, kad atskirtis bus, – apie italų ir prancūzų lygio skirtumą nuo kitų komandų sakė M.Vojevodinas. – Italai turi labai ryškią žvaigždę trenerio poste, nes kažkaip sugebėjo įkalbėti ir pasikvietė Jukką Jaloneną. Tai suomių specialistas, kuris per pastaruosius 10 metų yra iškovojęs begalę titulų ir trofėjų. Jis buvo Suomijos rinktinės treneris, kai jie 2022-aisiais laimėjo ir olimpines žaidynes, ir pasaulio čempionatą. Po to jis pasitraukė, spėčiau, tikėdamasis pasiūlymo iš NHL, bet niekas juo nesusidomėjo ir priėmė tokį, turbūt finansiškai pelningą pasiūlymą iš italų. Kažkokį žaidimą jis, liaudiškai tariant, „pastatys“. Italai nebus tarsi „sietas“, pro kurį tie įvarčiai skverbsis.
O dėl prancūzų... Keistų sprendimų ten buvo prieš olimpines žaidynes. Pavyzdžiui, jie nepaėmė Timo Bozono, kuris buvo vienas geresnių pastarojo dešimtmečio prancūzų puolėjų. Neva įvyko kažkokie asmeniškumai tarp jo ir dabartinio rinktinės trenerio Yoricko Treille, kuriuo nedrįsčiau labai tikėti, nes su juo Prancūzija iškrito iš elitinio diviziono ir atsidūrė viename IA divizione su Lietuva. Ženevos „Servette“ komandoje jis taip pat nesužibėjo šio sezono pradžioje bei buvo atleistas. Prancūzai jį kol kas rinktinėje paliko, bet nieko aš iš jų nesitikiu. Manau, kad bus pakankamai silpni ir lengvas riešutas kitiems.“
Olimpinis turnyras vyks dviejose arenose – 16 tūkst. vietų dar nebaigtoje statyti „PalaItalia“ arenoje bus sužaistos 24 rungtynes, o 6,5 tūkst. vietų „Fiera Milano“, kuri įrengta viename didžiausių pasaulyje parodų centrų komplekse, įvyks šeši susitikimai. Bent dviejuose iš jų žais ir Latvijos ledo ritulininkai.
„Neseniai teko lankytis su bičiuliu pasaulio jaunimo čempionate Milane, kuriame dalyvavo ir mūsiškiai. Tiesa, jis vyko mažojoje arenoje, kur vyks tik keletas olimpinio turnyro rungtynių. Ten visiškai jokios nuotaikos nesijautė, net apsaugos darbuotojai negalėjo paaiškinti, kur išvis yra ta arena, – juokėsi M.Vojevodinas. – Ji pasislėpusi didžiuliame parodų centre, milžiniškoje erdvėje ir nėra taip lengva rasti net orientuojantis su „Google Maps“. Tikrai patarčiau anksčiau nuvykti, jeigu kažkas planuos apsilankyti tose varžybose, paskutinę minutę susigaudyti būtų labai sunku. Tik tada, kai mes ten buvom, žiūrovai dar nebuvo įleidžiami, tad orientuotis pagal tai būtų sunku.
Turbūt kai žais pagrindinės komandos arba šeimininkai, tai viskas su lankomumu bus gerai, bet rungtynėse tarp, sakykime, Latvijos ir Danijos, tribūnos turbūt nebus pilnos.“
Tai bus pirmos olimpinės žaidynės po ilgo laiko, kuriose nedalyvaus Rusijos ledo ritulio rinktinė.
2018 ir 2022 m. žaidynėse dėl dopingo skandalų jie varžėsi be šalies vėliavos ir simbolikos, o prieš ketverius metus apskritai buvo pašalinti iš tarptautinio ledo ritulio Vladimiro Putino režimui užpuolus Ukrainą ir pradėjus plataus masto karą, kuris tęsiasi iki pat šiol.
IIHF ir toliau laikosi tvirtos pozicijos bei atverti rusams ir baltarusiams durų nesiruošia, o olimpinių žaidynių ledo ritulio turnyre rusų tema bus linksniuojama menkai, įsitikinęs M.Vojevodinas.
„Šiek tiek bus kalbama. Rusai suks savo dainelę, kad „nesuprantame, kaip čia taip, koks čia bespridielas“, o likęs pasaulis nelabai kreips dėmesio į jų aimanas ir ramiai surengs turnyrą, – sakė komentatorius. – Aišku, sportine ir emocine prasme turnyras gal nukenčia, kad nėra tos istorinės priešpriešos tarp Kanados ir Rusijos, bet ledo ritulio bendruomenė prie to priprato, pastaruoju metu ta tema mažai gvildenama. Jei baigsis karas, praeis keleri metai ir tas komandas turbūt įtrauks atgal, bet kol karas vyksta, tol ta tema bus išblėsusi.“
Olimpinį ledo ritulio turnyrą vasario 11 dieną atidarys Suomijos ir Slovakijos susitikimas.
