„Galiu pasakyti, kad medalis turbūt neatpirktų to jausmo. Tai viso gyvenimo kelionė, tiek čiuožti, tiek dirbti, kad čia patektume“ – sakė Saulius Ambrulevičius, sustojęs prie pat olimpinio kaimelio.
Savo karjeros pradžioje apie olimpinės žaidynes jis net nesvajojo.
Nors treniruodamasis Kaune jau 15-os tapo Lietuvos čempionu vyrų asmeninėse varžybose, iki pasaulinio elito buvo toli – 47 vieta pasaulio jaunimo čempionate, 45 vieta pasaulio čempionate.
S.Ambrulevičius tada labiau išgarsėjo čiuoždamas televiziniame ledo šou projekte su žurnaliste Asta Žukaite nei sporto varžybose.
Jam teko dirbti valandų valandas mokant čiuožti kitus, kad galėtų pragyventi ir tęsti savo vingiuotą sportinį kelią.
Su pirmąja partnere šokių ant ledo varžybose – amerikiete Taylor Tran pirmaisiais metais net nepateko į Europos pirmenybes, o kai tai pavyko 2017 metais, užimta 18 vieta.
Ledai sujudėjo, kai S.Ambrulevičiaus partnere tapo Allison Reed – dvejais metais jaunesnė amerikietė, jau šokusi olimpinėse žaidynėse Vankuveryje 2010 metais su Jotaru Japaridze, kai jiedu atstovavo Sakartvelui.
Vėliau A.Reed čiuožė ir už Izraelį, kartu su Vasili Rogovu, bet tikrasis jos gyvenimo partneris ant ledo ir patikimas draugas gyvenime tapo vaikinas iš Kauno.
A.Reed yra pripažinusi, kad pirmą kartą išvydusi S.Ambrulevičių nebuvo pakerėta jo čiuožimo lygiu, bet ją įtikino spartus lietuvio progresas.
Nuo 2017 metų kartu čiuožianti pora nuosekliai lipo aukštyn elitinių varžybų laiptais, treniruodamasi Monrealyje ir vis parodydama aukštesnius rezultatus, kol 2024 metais Europos čempionate pasidabino bronza, tais pačiais metais pakilo į šeštą vietą pasaulio čempionate.
Jie dusyk liko nusivylę, kai Pilietybės reikalų komisija ir Gitanas Nausėda atmetė prašymus išimties tvarka suteikti A.Reed Lietuvos pilietybę – taip buvo prarastas šansas pasirodyti 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Kai Daukanto aikštėje širdžių ledai aptirpo, 2024 metais A.Reed jau trumpais sakiniais lietuviškai dėkojo už suteiktą pasą ir galimybę. O S.Ambrulevičiaus olimpinė svajonė atgijo.
Nors praėjusiame pasaulio čempionate A.Reed klaida ir poros žema vieta neleido iškart užsitikrinti olimpinį bilietą, jie įtikinamai laimėjo olimpinę atranką praėjusį rudenį Kinijoje, o šį sezoną puikiais rezultatais vėl įrodė, kad priklauso šokių ant ledo elitui.
Du laimėti medaliai (sidabras ir bronza) „Grand Prix“ etapuose ir penkta vieta šių prestižinių varžybų galutinėje įskaitoje bei penkta vieta Europos čempionate sausį Šefilde rodo, kad ir olimpinėse žaidynėse Lietuvos poros ambicijos aukštos.
Jų startai per 11 tūkst. žiūrovų talpinančioje „Forum Milan“ arenoje vyks pirmadienį ir trečiadienį per ritminę ir laisvojo šokio rungtis, pasirodymus stebės ir artimiausi abiejų čiuožėjų žmonės.
Prieš tai dar lauks garbinga pareiga – Lietuvos vėliavos nešimas olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje penktadienį vakare „San Siro“ stadione Milane.
O prieš tai – repeticijos ir įspūdžiai, kuriais S.Ambrulevičius ir taip pat lietuviškai kalbėjusia A.Reed dalinosi per interviu sesiją ketvirtadienį vakare prie olimpinio kaimelio.
– Sauliau, kokie jūsų pirmieji įspūdžiai Milane, kaip Italija atrodo pasirengusi olimpinėms žaidynėms?
S.Ambrulevičius: Milane smagu, šiandien nuostabus oras. Prieš tai dvi dienas lijo, tad galvojome, kad bus šiek tiek depresijos. Bet šiandien gražu, jau surengėme dvi treniruotes – vieną pagrindinėje arenoje, o kitą treniruočių salėje. Tikrai smagu, ant olimpinio ledo ir treniruotės kitaip einasi.
Tačiau spėjome pamatyti tik olimpinį kaimelį ir areną – daugiau laiko turėsime po žaidynių.
– Ar olimpiniame kaimelyje sąlygos tikrai tokios asketiškos?
S.Ambrulevičius: Sąlygos kaip sąlygos. Yra kur gyventi, maitina gerai, tad sąlygomis nesiskundžiame.
A.Reed: Milano olimpinis kaimelis labai gražus. Štai, išsikeičiau daug olimpinių ženklelių.
Treniruotės vyksta labai gerai. Ledas, arena atrodo labai gerai. Pagrindinėje arenoje įspūdžiai kuo geriausi.
– Kai kuriose ledo arenose būta pasirengimo darbų vėlavimų, ar tai juntama?
S.Ambrulevičius: Kol kas viskas gerai. Mums ši arena kelia prisiminimus – tai buvo pirmasis mūsų su Allison pasaulio čempionatas šioje arenoje. Ją rekonstravo, bet viskas atrodo tikrai smagiai. Olimpinė arena net kvepia naujai, tad visiškai kita atmosfera. Labai smagu ir gražu.
– Per olimpinių žaidynių atidarymą nešite Lietuvos vėliavą, kiek tai džiugina?
S.Ambrulevičius: Įtampos nėra, bet garbės ir pasididžiavimo – labai daug. Mes džiaugiamės, kad mus išrinko nešti vėliavą – nerealu.
– Sauliau, jūsų visa kelionė buvo labai ilga, prasidėjo nuo asmeninių varžybų, vėliau teko daug pereiti, sulaukti neigiamų atsakymų dėl Allison pilietybės, bet galiausiai, būdamas 33-ejų, patekote į olimpines žaidynes. Koks jausmas viduje?
S.Ambrulevičius: Galiu pasakyti, kad medalis turbūt neatpirktų to jausmo. Tai viso gyvenimo kelionė, tiek čiuožti, tiek dirbti. Dar prieš dvejus metus nebetikėjau, kad turėsime tokią galimybę. Tiesiog čiuožėme dėl meilės šiam sportui, dėl didelio noro parodyti, ką galime išspausti. Darbas atsipirko taip, kad galime parodyti viską olimpinėse žaidynėse, o kartu atstovauti šaliai. Tai – daugiau nei medalis.
– Allison ir jums toks klausimas: koks jausmas atstovauti pirmą kartą Lietuvai olimpinėse žaidynėse drauge su Sauliumi?
A.Reed: Tai – didelė garbė. Mes labai didžiuojamės ir džiaugiamės. Jausmą sunku apibūdinti. Mes nekantriai laukiame žaidynių atidarymo. Nešti vėliavą – didelė garbė.
– O jums asmeniškai?
A.Reed: Aš neatstovauju savęs, atstovauju visai šaliai, jos žmonėms. Tai didelė atsakomybė ir garbė, esu labai už tai dėkinga.
– Ar galite prisiminti, kaip prasidėjo jūsų olimpinės programos sukūrimas – kaip gimė idėja šokti pagal „Right Said Fred“ dainą „I'm Too Sexy“ bei „Faithless“ dainą „God is a DJ“?
S.Ambrulevičius: Iš tiesų pirmosios programos nebuvome pradėję su „Right Said Fred“ daina. Čiuožėme pagal kitą dainą, o tada pirmosiose varžybose Kanadoje trenerė sako: gal pakeičiam?
Ir ta programa pasidarė kitokia. Dabar čiuožti labai smagu, kiekvienose varžybose publika užsiveda nuo pat pirmų sekundžių.
O ilgoji programa: pagal „Faithless“ kitą dainą jau buvome čiuožę anksčiau, norėjome išsirinkti tokį kūrinį, kuris mus pačius užvestų, kad būtų patiems smagu čiuožti. Nors buvome arti, kad pasirinktume kitą muziką, galiausiai paleidome dabartinę dainą – viskas buvo labai gerai.
– Kas jums turėtų būti svarbiausia kalbant apie techninę programos dalį – nuo žvilgsnių ar šypsenų iki techninių šokio elementų?
S.Ambrulevičius: Iš tiesų čiuožimo lygis labai pakilęs. Nesvarbu, ar tai techninis elementas, ar jungiamasis žingsnis – kiekviena detalė labai svarbi, tai duoda labai svarbius taškus. Europos čempionate padarėme vieną klaidą ir mums nuėmė daug taškų, nors atrodo, kad tokios klaidos niekada nedarydavome. Toks tas sportas.
Tačiau ruošiamės kaip kiekvienoms varžyboms. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas pakėlimas yra labai svarbus.
– Ką norėtumėte išsinešti iš žaidynių?
S.Ambrulevičius: Mums geriausias rezultatas bus, kad sučiuožtume kaip galime geriausiai, kaip mokame, kaip galime. Norime tą džiaugsmą perteikti, nes tai smagi vieta save realizuoti. Norime tai perteikti kitiems, o tą jausmą parsivežti atgal.
– Jūsų pasirodymą stebės ir jūsų artimiausi žmonės. Tai prideda motyvacijos?
S.Ambrulevičius: Taip. Pirmiausia, mūsų šeimos nariai bus čia, o tai jau didelis džiaugsmas. Mano ir Allison tėvai dar nė karto nebuvo susitikę, o dabar laukia pirmosios varžybos, kai jie matys drauge.
Bus ir mūsų abiejų širdies draugai, tad visas susitikimas bus kaip didžiulis balius (šypsosi).
Iš sporto draugų žinau, kad praėjusiose olimpinėse žaidynėse Pekine jiems buvo liūdna čiuožti, nes dėl COVID nebuvo žiūrovų. O dabar bus visiškai kitaip Milane. Žinome, kad Italijos ir kitų šalių žiūrovai myli čiuožimą. Manau, kad bus labiau smagu nei įtempta.
– Kas Milane sudaro jūsų komandą?
S.Ambrulevičius: Mūsų čiuožimo mokykla (Monrealio) turi tris pagrindinius trenerius, dar du pagalbinius, dar sportinio rengimo trenerį. Šiose žaidynėse iš 24 komandų šokių ant ledo varžybose net 14 bus iš mūsų mokyklos. Tad atvažiavo daug mūsiškių ir daug mūsų visų trenerių. Dabar per treniruotę visas bortas mūsų trenerių nusėstas – labai smagu, nes tai stiprus palaikymas. Lyg dalis šeimos keliautų kartu.
– Šis sezonas sėkmingas jums dėl penktų vietų „Grand Prix“ varžybose ir Europos čempionate, bet nesate laikomi favoritais laimėti auksą. Ar toks statusas jus tenkina?
S.Ambrulevičius: Mes džiaugiamės. Mūsų vienas didžiausių tikslų buvo patekti į šias olimpines žaidynes. O visa kita – tai tik didelis bonusas, kaip ir tai, kad mūsų programos šį sezoną vertintos labai aukštai ir gerai. Daug kas sako, kad mūsų trumpoji programa iš viso tarp geriausių šį sezoną pasaulyje, tad turime kuo džiaugtis. O vietos ateina iš paskos.
Juo labiau, kad čia visi geri, visi atvažiavo tokios sportinės formos, kad „vau“.
– Bet jums yra favoritai laimėti auksą?
S.Ambrulevičius: Yra tokių komandų. Manau, kad amerikiečiai arba prancūzai. Arba italai ar kanadiečiai. Keturios, sakyčiau, net penkios poros, kurios kapojasi tarpusavyje labai stipriai. Tačiau galiausiai visiems reikia sučiuožti.
– Ar nustebino, kad Guillaume Cizeronas su nauja partnere (Laurence Fournier Beaudry) iškart tapo Europos čempionais?
S.Ambrulevičius: Ne, nes tiek Lolo, tiek Guillaume yra turbūt vieni mūsų kartos atletų. Tokie negimsta iš niekur. Didžiulis ilgas darbas, talentas, neatsiranda iš niekur. Nėra dėl ko pykti.
