Kažkada sniego neturinčios Jamaikos atletai pateko į bobslėjaus varžybas žiemos olimpinėse žaidynėse ir dar labiau išgarsėjo pasaulyje dėl apie juos sukurto filmo „Cool Runnings“ (liet. „Gero vėjo!“).
Dabar scenaristai galėtų pagalvoti apie atkaklią Lietuvos moterų kerlingo rinktinę. Neturėdamos kur žaisti savo mėgstamą žaidimą ant ledo Lietuvoje, kerlingo entuziastės savaitgaliais važiuoja treniruotis į Rygą.
Metai po metų neatvėstantis entuziazmas leido po truputį kilti pasaulinės kerlingo varžybų sistemos laiptais, kol po sėkmingo pasirodymo Europos čempionate, lietuvės iškovojo teisę debiutuoti pasaulio čempionate. Jis kovo 15 dieną prasidės Pietų Korėjoje.
Ledas yra, bet ant jo žaisti negali
Skardžiu balsu dalindama patarimus parodomojoje treniruotėje Virginija Paulauskaitė patarė atidžiau įsižiūrėti į „Pramogų arenos“ ledą.
Nuo ledo ritulio mėgėjų pačiūžų jis iš tiesų atrodo grublėtas, tarsi po ledo krušos nusėtas užšalusiais ledo smulkiais krisleliais.
Paleidusi ledu granito akmenį Lietuvos kerlingo rinktinės kapitonė rodo, kaip įrankis netikėtai užsisuka, praslydęs kone visą 30 metrų nuotolį.
„Pramogų arenoje“ galima parodyti kerlingo judesius, bet atlikti technišką metimą sunku, o gal ir neįmanoma.
„Todėl, kad čia ledas labai nelygus, – sakė V.Paulauskaitė. – Mums reikia idealaus lygumo.“
Nuo pat kerlingo atsiradimo mūsų šalyje prieš du dešimtmečius pamėgusi moteris su bendražygėmis stengiasi populiarinti pamiltą sporto šaką, nors pačių darbas yra tolimas nuo kerlingo, kaip ir jų treniruočių aikštė Rygoje yra toli nuo Lietuvos rinktinės žaidėjų namų.
Tačiau „šachmatus ant ledo“ pamilusios moterys kažkokiu neįtikėtinu būdu tobulėja ir bandys kovoti su pasaulio elitinėmis komandomis.
„Mes būsime vienintelė pasaulio čempionate, kurios turi kitus darbus, – teigė V.Paulauskaitė. – Ir vienintelės, nefinansuojamos valstybės.“
Suprasti akimirksniu
- Kerlingas yra ledo žaidimas, kilęs iš Škotijos. Seniausias žaidimui naudotas akmuo rastas 1511 metais Sterlingo miestelyje.
- Škotai yrs sukūrę legendą apie kaime gyvenusią gražuolę, aplink kurią sukosi tiek daug vaikinų, kad mergina išsirinkti vieną jų nusprendė ant užšalusio ežero nubraižiusi apskritimą ir pareiškusi, kad savo ranką atiduos tam, kurio paleistas akmuo nuslys ledu arčiausiai apskritimo.
Skirtingos žaidėjų profesijos
V.Paulauskaitė į kerlingą 2003 metais atėjo ne savo noru. Energingos moters laisvalaikio užsiėmimai buvo labiau ekstremalūs.
„Galvojau, kad kerlingo nežaisiu gyvenime. Tačiau, kai pasiūlė pabandyti – dabar jau skaičiuoju virš 20 metų“, – sakė V.Paulauskaitė, kuri žiemą populiarina kerlingą klube „Skipas“, o vasarą užsiima baidarių plaukimų Ūla organizavimu.
Kita rinktinės ilgametė žaidėja – Rūta Blažienė – dirba vadybininke.
Prieš 14 metų ji dalyvavo įmonės motyvaciniame renginyje, kai susipažino su V.Paulauskaite.
„Ji tada pasakė, kad „bandysime patekti į Europos čempionatą“, – prisiminė R.Blažienė. – Galiausiai ir nuvažiavome.“
Jauniausia komandos narė yra 17-metė Miglė Kiudytė.
Kauno Saulės gimnazijos moksleivė, „Kaunas curling club“ 17-metė veikiausiai bus ir jauniausia pasaulio čempionato žaidėja.
„Miglė jau pasiekė įspūdingų rezultatų kerlingo sporte, – apie <.Kiudytę, kuri yra ir Lietuvos jaunimo komandos kapitonė, – sakė V.Paulauskaitė. Į komandą Miglė buvo pakviesta 2022 metais, kai viena iš ilgamečių komandos narė Dovilė Aukštuolytė nutarė stabdyti kerlingo sporto karjerą. Miglė viena jauniausių ir talentingiausių kerlingo sporto atstovių Lietuvoje.“
Farmacijos įmonėje dirbanti Justina Zalieckienė kerlingą žaidžia jau 15 metų (neskaitant pertraukos dėl motinystės).
„Labai užkabino, – sakė per draugus kerlingą atradusi žaidėja. – Tai visiški šachmatai – labai daug strategijos, mąstymo, kai perpranti žaidimo subtilybes, seki, ką sugalvojo varžovai, – tada tampa labai įdomu.“
Ir transporto įmonėje svarbių klientų vadybininke dirbanti Olga Dvojeglazova už kerlingo užsikabino seniai, nuo pat pirmojo metimo.
„Paleidau akmenį ir jis nučiuožė. Aš taip: „Oho, gerai!“ – prisiminė O.Dvojeglazova, prieš 20 metų atėjusi į V.Paulauskaitės komandą.
„Pagrindinis kablys, kai pavyksta nutupdyti akmenį pačiame centre, – pažymėjo rinktinės kapitonė V.Paulauskaitė. – Kai tai pavyksta, daugumai būna „vau“.
Suprasti akimirksniu
- Kerlinge akmuo ledu slysta apie 30 metrų.
- Žaidžiama 10 kėlinukų, o jei lygiosios – žaidžiamas ir 11-asisRungtyniaujama 4 prieš 4 – kiekvienas žaidėjas turi praleisti po 2 akmenis.
- Kerlingo akmuo sveria apie 20 kg. Iš vienos salos Škotijoje granito gaminamų akmenų kaina svyruoja apie 400-600 eurų. Užtat tarnauja ilgai – garantija pusšimčiui metų.
- Siekiant pratęsti akmens slydimą ledu naudojamos lengvos karbono šluotos, kurių užvalkalas pagamintas iš sintetinės medžiagos.
Laukia naujų ledo rūmų
Nors kerlingas Lietuvoje vystomas jau trečią dešimtmetį, didelį proveržį masiškumui sunku atlikti.
Atrodė, kad bangą galima pagauti, kai apie pusantrų metų galima buvo naudoti kerlingo aikštę ledo rūmuose Kaune.
„Problema, kad neturime „namų, kad galėtume pakviesti svečius. Kol turėjome aikštę Kaune, dar bandėme, bet tai buvo trumpai, – pasakojo O.Dvojeglazova. – Tuo metu efektas buvo – senjorų pasaulio čempionate užėmėme antrą vietą, nes buvome gerai pasitreniravusios.“
„Dabar sunku užkabinti kitus. Ką mes galime pasiūlyti? Sėsti į mašiną ir važiuoti į Rygą?“ – svarstė J.Zalieckienė.
Lietuvos kerlingo rinktinės žaidėjos taip ir daro – keliauja treniruotis į Rygą.
„Šį mėnesį surengėme gal 10 treniruočių, – apie pasirengimą kalbėjo V.Paulauskaitė. – Tiesiog savaitgalį viską meti, važiuoji į Latviją ir ten treniruojiesi.“
„Be to, įtraukėme fizinio rengimo treniruotes“, – pridūrė R.Blažienė.
Lietuvos kerlingo žaidėjos ir federacija didelius planus sieja su nauja ledo arena Vilniuje – šiuo metu vyksta projekto tvirtinimo etapas, tad ateityje Liepkalnio rajone naujus namus turėtų rasti kelių ledo sporto šakų atstovai.
„Mes tikime, kad ten bus. Gal jau net kitais metais“, – vylėsi M.Zalieckienė.
Galbūt tada baigsis ir varžovų nuostaba, sutikus lietuves aukščiausio lygio varžybose.
„Varžovai žino, kad neturime savo arenos, tad visi labai stebisi: „kaip jūs taip žaidžiate be arenos?“, – perpasakojo V.Paulauskaitė. – Todėl ir kandidačių į rinktinę nėra daug, masiškumo trūksta.
Gal ir su arena suburti labai stiprią komandą būtų sunku, bet Vilniuje bent jau būtų įmanoma surinkti kelių šimtų žmonių kerlingo bendruomenę.“
Vaišės, dopingas ir negauti pinigai
Kerlingas vyksta šaltu oru, bet žaidėjos apie jį kalba labai šiltai.
Pats žaidimas turi keletą nerašytų gražių taisyklių, dar nuo senų laikų, kai laimėjusios komandos vesdavosi varžovus į barą ir ten vaišindavo (dabar šis paprotys išnyko, tik retai prisimenamas mėgėjų turnyruose).
Pagarba varžovams lieka ypač svarbi, tad po priešininkų klaidos net ir atnešusios pergalę, niekas nelaksto iškėlęs rankas aukštyn.
Jei netikėtai geriau nei suplanuota pavyksta metimas, jį atlikusios komandos kapitonas atsiprašo.
„Mūsų žaidime svarbu santūrumas, niekas pernelyg nesidžiaugia“, – sakė O.Dvojeglazova.
Svarbu ir ištvermė, nes rungtynės trunka po 3-4 valandas. Tad lietuvės buvo tarp tų, kurios pernelyg nenustebo, kai per 2018 metų žiemos olimpines žaidynes Pjongčange dėl meldoniumo buvo diskvalifikuotas Rusijai mišrių porų varžybose atstovavęs Aleksandras Krušelnickis – Lietuvos kerlingo federacijos generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas svarstė, kad meldoniumas galėjo pridėti jėgų, tik tuo pačiu stebėjosi, kad dopingas buvo vartojamas – tai taip toli nuo kerlingo dvasios.
V.Paulauskaitė su užsidegimu gali pasakoti apie Kanadą, kur kerlingo varžybas stebi po kelis tūkstančius žiūrovų, žaidėjus vilioja priziniai fondai, o varžybose nugalėjusios komandas gali išvažiuoti namo laimėtais automobiliais.
Lietuvos rinktinė irgi tikėjosi sulaukti finansinės paskatos, kai Europos čempionate užėmė aštuntą vietą.
Už patekimą į aštuntuką žemyno čempionate olimpinėse sporto šakose yra numatytos stipendijos, bet jau po Europos čempionato kerlino žaidėjų ir federacijos laukė nusivylimas – sporto įstatyme yra numatyta, kad pinigai skiriami su sąlyga, kad turnyre žaidžia daugiau komandų, tuo tarpu kerlingo žemyno pirmenybėse rungėsi dešimt – panašiai kaip ledo ritulio sistemoje, ir kerlinge silpnesnės ekipos žaidžia žemesniuose divizionuose.
Lietuvės irgi pradėjo nuo C lygmens, bet po Covid-19 pandemijos užkopė į B.
Ten rungėsi trejus metus, buvo ir penkta vieta, ir trečia, kol užpernai iškovojo teisę žaisti A divizione, kur rungtyniauja kerlingo elitas.
2024 metų pabaigoje Europos čempionate iškovota viena pergalė ir užimta aštunta vieta ir atvėrė lietuvėms vartus į pasaulio pirmenybes, kur pateko aštuonios geriausios Senojo žemyno komandos.
Mūsų komandoje – ir vyriausia, ir jauniausia
Kovo 15-23 dienomis vyksiančiame pasaulio čempionate dalyvaus 13 komandų – Lietuva, Kinija, Kanada, Danija, Italija, Japonija, Pietų Korėja, Norvegija, Škotija, Švedija, Šveicarija, Turkija ir JAV.
Nė prieš vieną ekipą lietuvės negalės jaustis favoritėmis, o ypač prieš pajėgiausias rinktines, tarp kurių mūsų rinktinės kapitonė priskiria Kanadą ir Šveicariją.
„Kanada atvažiuoja baisiai stiprios sudėties, – favorites išskyrė V.Paulauskaitė – Jos gal miega ant ledo.“
Suprasti akimirksniu
- Grupės etape per septynias dienas visos komandos tarpusavyje sužais po kartą. Vėliau stipriausios ekipos pratęs kovą atkrintamosiose varžybose.
- Pietų Korėjoje vyksiančiame pasaulio kerlingo čempionate tęsis ir olimpinė atranka. Tiesioginius kelialapius į 2026 metų olimpines žaidynes iškovos aštuonios geriausios dviejų paskutinių pasaulio čempionatų komandos. Lietuvės praėjusiais metais planetos pirmenybėse nedalyvavo, tad tokie šansai yra minimalūs. Visgi po to dar liks galimybė pasivaržyti olimpiniame atrankos turnyre.
Prieš čempionatą dar į turnyrą Pietų Korėjoje išvykusi Lietuvos rinktinė pirmenybėse išskirs ir dar vienu aspektu – mūsų šalies komandai atstovaus vyriausia turnyro žaidėja (53 metų V.Paulauskaitė ir jauniausia 17-metė moksleivė iš Kauno Miglė Kiudytė.
„Kerlingo privalumas toks ir yra – gali žaisti ir labai jaunas, ir labai senas žmogus“, – pabrėžė O.Dvojeglazova.
