Kai dirbau JAV rinktinės treneriu, visos žiemos buvo praleidžiamos Europoje ir rungtynėse, – prisiminimais dalijosi A.Šalna. – Dabar turiu daug laisvo laiko, nebereikia skubėti į varžybas ir stovyklas, nereikia keliauti į treniruotes. Dabar stebiu anūkus. Tai teikia didelį malonumą.“
A.Šalnos anūkei yra 10, o anūkui – 7 metai. Smalsūs ir išdykę vaikai yra tikra atgaiva olimpiniam čempionui. Tačiau vaikai senelio pergalių nėra matę, bet apie jas yra girdėję.
Buvęs biatlonininkas su šypsena kalbėjo apie jo pasakojamas istorijas vaikams, kaip jis užkariavo minėtos disciplinos Olimpą. Nors vaikai ir neseka savo senelio pėdomis, bet vis tiek „žaidžia“ šį sportą ir giriasi savo draugams, turėdami tokį artimą žmogų.
„Abu anūkai žino, kad buvau biatlonininkas. Namuose dar turiu šautuvų medines buožes. Anūkai atsineša jas į kambarį, bėga ratus, vėliau atsigula ir šaudo. Tokių dalykų pas mus yra, – savo anūkų išdykavimus pasakojo A.Šalna. – Jie žino, kas yra biatlonas. Jie net savo draugams pasakoja, kas yra jų senelis.“
Jie žino, kas yra biatlonas. Jie net savo draugams pasakoja, kas yra jų senelis
O šių istorijų yra tikrai ne viena ir ne dvi, o laiko joms išgirsti anūkai turi apsčiai.
Jau kurį laiką profesionaliai netreniruojantis, spalvingą karjerą turėjęs A.Šalna pabrėžė, kad būnant 66-erių jėgos jau nebėra tokios, kokios buvo prieš kelis dešimtmečius, o tai žinant jis nebegali atiduoti viso savęs atletų ugdymui.
Po kelių dešimtmečių trukusių treniravimo metų jis pakabino trenerio švilpuką ant vinies.
„Aš daugiau netreniruoju, aš taip nusprendžiau. Tam yra kelios priežastys. Praleidau 90 proc. savo gyvenimo metų sporte ir biatlone, tai tos duonos prisivalgiau.
Dabar jau sveikata nebe ta. Norėtųsi treniruoti visa jėga. Nenoriu ateiti, pasirodyti, pažiūrėti ir kažką pasakyti – neįsivaizduoju, ką galime su tuo pasiekti. Sporte ir trenerio darbe turi atiduoti save 100 proc.
Kadangi jau to padaryti nebeleidžia jėgos, o ir laikas tam praėjo, nusprendžiau pasitraukti“, – savo pasirinkimo akcentus pabrėžė buvęs JAV rinktinės treneris.
Sporte ir trenerio darbe turi atiduoti save 100 proc.
Herojų niekas nepamiršta. Lietuvio indėlis niekada neišdils ir JAV biatlono istorijoje. Ne vieną olimpietį paruošęs A.Šalna iki šiol sulaukia buvusių auklėtinių skambučių.
Pokalbių metu jie ne tik pasisveikina su buvusiu treneriu, papasakoja savas istorijas, bet ir klausia patarimų. Už Atlanto lietuvis – nepamirštamas.
„Bendrauju su buvusiais auklėtiniais, jie man parašo, prašo pagalbos ar patarimų. Pats labai nemėgstu dalyti patarimų, kai manęs neklausia.
Tačiau, žinoma, aš padėsiu, jei kažkas prašys mano pagalbos, – artimą ryšį su auklėtiniais nupasakojo A.Šalna ir atsiduso. – Lietuvoje turime labai gerą biatlono federaciją. Visgi iš ten negaunu jokių skambučių.
Tai tikrai perskrodžia mintis. Lietuvoje yra trenerių, sportininkų ir klubų, kurie galėtų pasidomėti, kaip gyvenu. Tokių skambučių nebuvo, bet tikrai būtų malonu jų gauti.“
Vis dėlto kodėl taip yra, A.Šalna teigė nežinantis.
Dabar jis slidžių lazdas pakeitė kita lazda – golfo lazda. JAV šį sportą atradęs A.Šalna čia randa atgaivą, palaiko fizinę formą ir stiprina psichologinį tvirtumą:
„Juk negalima palūžti, kai kamuoliukas skrenda ne ten, kur nori?“
Laukuose ir po 4 valandas praleidžiantis buvęs profesionalus sportininkas golfe atrado netikėtų panašumų su mylimu biatlonu. Pasak pašnekovo, smūgis golfo lazda į kamuoliuką itin panašus į šaudymą biatlono varžybų metu.
„Gaiduką juk galima nuspausti greitai arba lėtai, taikytis galima apgalvotai arba ne. Taip pat yra ir golfe. Į mano gyvenimą šis sportas atnešė daug įdomių minčių“, – naujo užsiėmimo svarbą pabrėžė A.Šalna.
Tačiau ir šis užsiėmimas nėra užėmęs biatlono vietos jo širdyje. Namuose olimpietis įsijungia čempionatus ir varžybas. Nors Lietuvoje savo auklėtinių neturi, tautiečius palaiko visa širdimi.
JAV tapo jam namais, tačiau didelė dalis Lietuvos glūdi jo širdyje. Biatlono legenda pabrėžia, kad stengiasi gimtinėje lankytis kuo dažniau, o pastarasis jo vizitas buvo šių metų vasaros pabaigoje.
„Į Lietuvą pastarąjį kartą buvome šį rugpjūtį. Čia atvykstame tik trumpam laikui. Keliaujame greitai po Lietuvą, bandome aplankyti daug draugų, giminių.
Su Lietuvą turiu labai glaudų ryšį – čia gyvena mano sesė, čia palaidoti mano tėvai. Ignalinoje turėjome Kūno kultūros instituto susitikimą. Tada sutikau grupiokus ir biatlonininkus, kurių nemačiau 40 metų“, – apie vizitą gimtinėje pasakojo A.Šalna.
Visgi net ir turint tokį ryšį su Lietuva, jo šaknys jau per giliai išsikerojusios Vermonto dirvoje, o galimybių jas perkelti atgal į tėvų žemę – beveik nėra.
Pokalbio metu A.Šalna atskleidė, kad Lietuvoje dar turi nebaigtų uždavinių. Be dar neaplankytų įžymių vietų ir vietovių biatlonininkas yra išsikėlęs ir svarbų asmeninį tikslą.
Be čia pamilto biatlono jis nori išbandyti ir dabartinę savo aistrą.
„Vienas iš mano tikslų – Lietuvoje sužaisti golfo partiją“, – su šypsena kalbėjo A.Šalna.
