Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pirmadienį paskelbė 2014m. stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Joje numatomi 4 brandos egzaminai, o būtino užsienio kalbos egzamino atsisakoma iki 2015m.
„Vietoj anksčiau numatytų penkių egzaminų, abiturientai 2014 m. laikys ne daugiau nei keturis. Užteks dviejų privalomų ir dviejų pasirenkamų egzaminų“, – apie naująją tvarką kalbėjo D.Pavalkis
Vidurinės mokyklos baigimo atestatui gauti 2014m. dar užteks išlaikyti du egzaminus.
Kuomet praėjusį rudenį buvo patvirtinta nauja tuometinio Švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus tvarka dėl stojimo į aukštąsias mokyklas kilo daugybė aistrų, o šią žiemą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė šią tvarką neteisėtą.
Pagal ją, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas būtų formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų, o norint studijuoti aukštosiose mokyklose reikėtų pasiekti ir nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygmenį. Dviejų dalykų būtų įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų – valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duotų aukštesnius balus.
Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o į universitetą – tris.
Pasiteiravome mokinių atstovų, kaip jie vertina naująją tvarką.
Lietuvos Mokinių Parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis:
„Mano manymu, naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, anksčiau ar vėliau, turėjo sugriežtėti, atsižvelgiant į mokinių stojimų ir mokymosi lygį, buvo gana paranku tvarką keisti, kadangi kaip ir visas pasaulis, Lietuva turi žengti į priekį ir neatsilikti nuo tam tikrų reikalavimų. Galbūt buvusio švietimo ir mokslo ministro numatyti pakeitimai šiek tiek šokiravo, nes buvo per greitai paskelbti, visiškai neatsižvelgiant į mokinius, kurie (t.y. dabartiniai vienuoliktokai) nebūtų suspėję adaptuotis, tačiau tai nereiškia, kad tvarkos keisti nereikia ar, kad keičiama tvarka yra netinkama. Nesenai pakeista stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra tinkama ir gana nebloga, kadangi ji buvo pasirinkta kryptingai, stengiantis atsižvelgti į mokinį, o svarbiausia – tvarka keičiama palaipsniui, po nedidelį žingsnį, kas yra naudinga mokiniui, kuris turės pratintis prie naujos tvarkos. Mes esam patenkinti nauja, sugriežtinta tvarka ir dėl to, jog matom, kad mūsų darbai šiuo klausimu nebuvo veltui - pasirinkta tvarka sutampa su pozicija, kurią išreiškė Lietuvos mokinių parlamentas.“
Lietuvos Mokinių Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Patricija Kalkytė:
„Mane naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka asmeniškai taip pat paliečia, kadangi esu dešimtokas. Gaila, jog konkrečiai nėra žinoma kokia tvarka bus 2015 metais, bet svarbiausia, viliuosi, jog bus atsižvelgta į mokinį ir bus pateikti visi galimi variantai.
Lietuvos Mokinių Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Patricija Kalkytė:
"Nors esu ir dešimtokė, su nekantrumu laukiau ministerijos sprendimo. Nudžiugino tai, kad priimtoji tvarka tokia pat, kaip ir Lietuvos mokinių parlamento pateikta pozicija. Sutapimas tai ar ne, bet mokiniai buvo išgirsti. Aišku, didelė moksleivių dalis laikosi tos nuomonės, kad reikia palikti senąją 2013 metų stojimo tvarką, tačiau švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. O tai reiškia, jog nuolatos turi būti vykdomi pakitimai, galbūt pasunkinimai, tam kad tobulėtų ateinančios kartos. Manau, kad nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka paskatins sveiką konkurenciją tarp abiturientų, ugdys mokinių žinių įvairiapusiškumą ir valstybės finansuojamas vietas gaus tikrai geriausieji. Dabartiniams vienuoliktokams, kurių likimas ilgai nebuvo aiškus, noriu palinkėti dabar, žinant jų laukiančią stojimo tvarką, dar kartą įsitikinti savo pasirinkimo tinkamumu ir gerai pasiruošti artėjantiems egzaminams!“
Plačiau apie Lietuvos Mokinių Parlamentą galite sužinoti www.lmp.lt
