2013-10-31 14:59 Atnaujinta 2013-10-31 15:02

Projektas „Susitikime, kad prisimintume: Baltijos šalys – pavergtos seserys“ svečiavosi vakariniame Lietuvos – Latvijos pasienyje

2013 m. spalio 8-10 dienomis Mažeikių Pavasario pagrindinėje mokykloje, o spalio 21-23 dienomis Liepojos valstybinėje gimnazijoje vyko projekto „Susitikime, kad prisimintume:...
Temos: 1 Baltijos šalys

2013 m. spalio 8-10 dienomis Mažeikių Pavasario pagrindinėje mokykloje, o spalio 21-23 dienomis Liepojos valstybinėje gimnazijoje vyko projekto „Susitikime, kad prisimintume: Baltijos šalys – pavergtos seserys“ renginiai.

Abiejose mokyklose moksleiviai aplankė tikslingai sukurtą meno instaliaciją, skirtą pasiruošti tolerantiškam, suprantamam ir pagarbiam dialogui tarp stalinizmo deportaciją išgyvenusių asmenų bei mokyklos moksleivių, prisiminti skaudžius istorijos įvykius ir pagerbti juos išgyvenusius. Instaliacijoje visa medžiaga pateikta abejomis kalbomis – lietuviškai ir latviškai, todėl moksleiviai galėjo ne tik domėtis istorine informacija, bet jie noriai ir aktyviai tyrinėjo dabartinius mūsų kaimyninių šalių kalbų ir kultūrų panašumus bei skirtumus. Mažeikiuose parodą aplankė virš 300 mokyklos moksleivių, o Liepojoje – beveik 400. Čia į svečius buvo atvykę ir vaikai iš kaimyninės Liepojos Centro mokyklos, kurioje mokosi jaunesnių klasių mokiniai.

Projektui sukurta meninė instaliacija–paroda veikia interaktyviai. Čia mokiniai nėra pasyvūs informacijos gavėjai ar stebėtojai, čia jie – aktyvūs istorinio–meninio projekto dalyviai. Mokiniai patys buvo kviečiami „įgarsinti“ rodomą video filmą, jie noriai skaitė ir ieškojo informacijos stenduose bei plakatuose, nes buvo motyvuojami viktorinos klausimų, kuriuos turėjo atsakyti pagal įvairiose parodos vietose pateiktą medžiagą. Taip pat mokiniai buvo labai aktyvūs ir susidomėję, pildydami du „pasaulio žemėlapius“, pavadintus „Draugų“ ir „Svajonių“ žemėlapiais. Čia jie rašė savo svajones, kurias inspiravo parodytame filme nuskambėjusi tremtinės mintis, jog Sibire jie svajodavo tik apie duoną... Kokios šiandieninės Lietuvos ir Latvijos jaunimo svajonės? Pasirodo, pačios įvairiausios – nuo šuniuko ar sesutės iki gero išsilavinimo, nuo dviračio ar kompiuterio iki taikos pasaulyje... O Draugų žemėlapis parodė, kad dabar vaikai bendrauja ir draugauja su viso pasaulio įvairiuosiuose kraštuose gyvenančiais žmonėmis.

Be to, parodos lankytojai dalyvavo loterijoje: skirtingose ausinėse skambėjo latviška ir lietuviška muzika, o moksleiviai turėjo suprasti, kur skamba kaimyninės šalies dainos. Parašęs teisingą atsakymą ir įmetęs jį į loterijos dėžę, kiekvienas tapo prizo traukimo dalyvis. Nugalėtojas buvo traukiamas per baigiamąjį renginį prie visų svečių bei diskusijos dalyvių akių. Mažeikiuose malonų prizą laimėjo septintokas, o Liepojoje – šeštokas iš kaimyninės Centro mokyklos.

Siekiant pagrindinio projekto tikslo – prisiminti Europos istoriją vieningų humaniškų vertybių šviesoje – asmeniškai patyrę ir išgyvenę stalinistinę represiją bei tremtį Lietuvos ir Latvijos paribio krašto žmonės pasakojo savo išgyvenimus ir prisiminimus jaunimui. Diskusijose dalyvavo moksleivių grupės iš abejų mokyklų, kad bendra patirtis, skaudžiai išgyventa mūsų senolių, būtų išsaugota ir ateities kartos galėjų iš jos pasimokyti.

Mažeikiuose svečiavosi, savo prisiminimais ir išgyvenimais dalinosi tremtiniai Bronė Tautvydienė ir Zigmas Gluodenis. Dažnu atveju yra sunku kalbėti rimtai, nes buvo taip sunku ir skaudu, kad belieka tik juokauti ir prisiminti linksmesnius momentus, sako svečiai. Taip pat mintimis dalinosi ir savo tremtinės mamos istoriją papasakojo Sibire gimusi mokyklos geografijos mokytoja Ada Klimienė.

Į Liepojos gimnaziją atvyko tremtiniai Arnolds Trede ir Maruta Grietena. Taip pat ir šioje mokykloje yra mokytoja, gimusi tremtyje Sibire, kuri papasakojo ir savo patirtį – tai Velta Blauzde. Pasirodo, kiek daug yra žmonių šalia mūsų, taip artimai ir tiesiogiai susijusių su žiauria istorine to meto realybe. Ne vienas mokinys pasisakė, kad jo ar jos senelis ar močiutė taip pat buvo ištemti, tačiau jie nenoriai apie tai kalba, nes jiems pernelyg skaudu tuos laikus prisiminti. Besikalbėdami su moksleiviais, prisiminę savo patirtį ir sujaudinti meninės istorijų refleksijos, tremtiniai ne kartą braukė ašarą...

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą