Nors ne tik vaikai, bet ir suaugusieji pripažįsta: vanduo numalšina troškulį geriau, bet kartais taip norisi saldaus limonado... Ar tikrai jis toks baisus, kaip kalbama?
Skysčių – dažnai, bet po truputį
Visų pirma turėkite omeny: karštą vasaros dieną mūsų organizmas patiria didelį krūvį. Ir geriausia, kaip galima organizmui padėti – tai nuolat aprūpinti jį pakankamu skysčių kiekiu. Tik tai nereiškia, kad vienu ypu turėtumėte išgerti jų daug. Atvirkščiai: didelis skysčių kiekis, gautas vienu metu, apsunkina širdies veiklą. O nuolat gurkšnojant po nedaug išlaikoma stabili kūno temperatūra, išvengiama perkaitimo.
Karštomis dienomis skysčių reikia gurkšnoti nuolat, visą dieną, po truputėlį. Geriausiai tam tinka vanduo, taip pat žolelių arbata, žalioji arbata, gira, vandeniu skiestos natūralios sultys. Tačiau jei troškulį numalšinsite stikline limonado ar iš koncentrato pagamintų sulčių – taip pat nieko baisaus! O svarbiausia – nesibaiminkite juose esančio cukraus: gliukozė mūsų organizmui taip pat labai reikalinga.
Priedai su E raide – ne nuodai
Gazi universiteto (Ankara, Turkija) toksikologijos profesoriaus Ali Esat Karakaya, 2004-2007 metais vadovavusio Tarptautinei toksikologų sąjungai, teigimu, visi komponentai, dedami į maisto produktus ir gėrimus, prieš išduodant leidimą juos naudoti kruopščiai tikrinami, atliekami nuodugnūs jų tyrimai. Todėl jei produkto etiketėje matote, kad gėrimo sudėtyje yra E raide pažymėtų priedų, galite neabejoti: jie – saugūs. Kur kas labiau reikia baimintis etiketėse nenurodomų priedų.
Gazuoti gėrimai dažnai kaltinami dideliu cukraus kiekiu. Tačiau šiuo atveju jie atsiduria viename lygmenyje su saldžia arbata, kava, sultimis. Rūgštingumo koncentracija juose – taip pat panaši. Gazuotuose gėrimuose, tapusiuose šiandienos baubu, nėra jokių ypatingų priedų, ko nebūna kituose maisto produktuose. Sveiko žmogaus skrandžiui saikingai vartojami gazuoti gėrimai žalos nedaro. Reikia pripažinti: naudos iš jų – taip pat mažoka. Tačiau organizmui apsisaugoti nuo dehidratacijos vis dėlto padeda.
