Mes linkę prisitaikyti: lėčiau lipame laiptais, atsisakome aktyvesnių pramogų, prabundame naktimis ir manome, kad tai – tiesiog normalus gyvenimas su astma, kurio iššūkius įveikti padeda greito poveikio gydymo metodai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ši situacija neretai primena savotišką Stokholmo sindromą – pacientai taikstosi su ligos, tarsi nematomo smurtautojo, daroma žala, nors iš tiesų yra tapę jos įkaitais. Tačiau ar dusulys ir kosulys iš tiesų turi būti kasdieniai astma sergančio žmogaus palydovai?
Skaičiuojama, kad Lietuvoje astma serga apie 50 tūkst. žmonių, tačiau tai – tik oficialiai registruoti atvejai. Tikėtina, kad realus sergančiųjų skaičius yra didesnis, nes dalis žmonių serga lengvesnėmis ligos formomis ir nesikreipia į gydymo įstaigas.
Vis dėlto skaičiuojama, kad būtent sunki astma apie 5 tūkst. lietuvių laiko tikrais įkaitais. Kad ligoniai būtų išlaisvinti, neretai reikalingi ir savotiški „detektyvai“ – artimieji, draugai ar kolegos, kurie padėtų atpažinti ligos paliekamus pėdsakus ir išvaduoti savo artimąjį iš sunkios astmos nelaisvės.
Profesorė Laura Malinauskienė, VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, sako, kad astma yra lėtinis bronchų uždegimas, kuris vyksta net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų. Jei uždegiminis procesas nėra stiprus, pakanka reguliariai vartoti įkvepiamuosius priešuždegiminius vaistus ir liga bus suvaldyta.
Vis dėlto nereikėtų pasikliauti vien tik greito veikimo inhaliatoriais, kurie trumpam palengvina kvėpavimą – jie mažina tik simptomus ir nėra rekomenduojami reguliariam vartojimui. Pasak jos, jei greito poveikio vaistų prireikia dažnai, tai ženklas, kad astma nėra pakankamai kontroliuojama ir esamas bazinis gydymas inhaliatoriais yra nepakankamas. Tokiu atveju būtina peržiūrėti bazinį gydymą, inhaliavimo techniką ir, esant sunkiai nekontroliuojamai astmai, svarstyti specialisto konsultaciją dėl papildomų gydymo galimybių, įskaitant biologinę terapiją.
„Tai liga, kuri vystosi ne vienus metus, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad žmonės prie jos simptomų tiesiog pripranta. Pagalbos dažniausiai kreipiamasi tik simptomams stipriai paūmėjus. Įkvepiamieji priešuždegiminiai vaistai slopina bronchų uždegimą, o greito poveikio bronchus plečiantys vaistai trumpam palengvina simptomus.
Šiuolaikinis astmos gydymas siekia ne vien palengvinti dusulį, bet ir kontroliuoti uždegimą. Įkvepiamųjų vaistų veiksmingumas labai priklauso nuo inhaliavimo technikos, reguliaraus vartojimo ir tinkamai parinkto prietaiso. Kai kuriems pacientams, nepaisant optimalaus gydymo, uždegimas išlieka aktyvus. Dėl šios priežasties uždegimas gali būti slopinamas ne taip efektyviai, kaip galėtų būti“, – teigia medikė.
Jauni žmonės ir tėvai dėl vaikų sveikatos dažniausiai kreipiasi laiku, tačiau Lietuvoje vis dar turime kultūrinę problemą dėl vidutinio amžiaus vyrų. Jie linkę ignoruoti diskomfortą, todėl į gydytojus dažnai kreipiasi tik paraginti ar net priversti antrųjų pusių, draugų, giminaičių. Ši pacientų grupė dažniausiai pasikliauja tik simptomus lengvinančiais vaistais: įkvepia, pajunta momentinį palengvėjimą ir tuo apsiriboja, nors jiems būtinas sistemingas gydymas.
Kodėl būtina kontroliuoti astmą?
Astma gali būti alerginė, kurią atpažinti lengviau, nes simptomai išryškėja kontaktuojant su konkrečiais dirgikliais: gyvūnais ar žiedadulkėmis tam tikru metų laiku. Tačiau egzistuoja ir nealerginė astma, bet eozinofilinė, susijusi su nosies polipais ar kitais uždegimo mechanizmais. Abiem atvejais ligą išduoda užeinantis kosulys, dusulys, švilpimas ar švokštimas krūtinėje. Šie simptomai – tai pagrindiniai „įkalčiai“, rodantys, kad liga nėra suvaldyta. Svarbu žinoti, kad kontroliuojama astma šių „pėdsakų“ nepalieka.
„Nors astma yra kontroliuojama liga, tačiau ilgainiui lėtinis uždegimas gali sukelti negrįžtamus bronchų pokyčius. Bronchai gali pakisti, randėti ir prarasti elastingumą, todėl liga tampa panaši į rūkantiems asmenims būdingą lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL). Susiformavus randiniams pokyčiams, net ir veiksmingiausi vaistai nebegali jų panaikinti“, – teigia profesorė.
Dėl šios priežasties esant agresyviai ligos eigai ypač svarbu kuo anksčiau pradėti tikslingą gydymą. Nors lengvesnės astmos formos gali būti dešimtmečius sėkmingai kontroliuojamos inhaliatoriais, pagrindinis gydymo tikslas išlieka uždegimo kontrolė, o ne vien simptomų slopinimas.
„Daliai pacientų įprasto gydymo pakanka, tačiau kitiems uždegimas vis tiek rusena ir progresuoja. Tokiais atvejais gali būti svarstomas taikinių biologinis gydymas – vaistai, veikiantys konkrečius imuninės sistemos signalus, palaikančius bronchų uždegimą. Jei, nepaisant tinkamo gydymo, kartojasi sunkūs paūmėjimai, reikia specialisto įvertinimo dėl sunkios astmos fenotipo ir galimybių skirti biologinį gydymą“, – dėsto specialistė.
Ką astma „įkaitais“ paima pirmiausia?
Didesnę astmos riziką turi asmenys, kurių šeimoje jau buvo sergančiųjų šia liga – paveldimas polinkis į bronchų jautrumą ir spazmus yra reikšmingas genetinis pagrindas.
„Kita didelė rizikos grupė – vaikai ir suaugusieji, kenčiantys nuo negydomos alerginės slogos ar nosies polipų. Nosis atlieka itin svarbią funkciją, o kai ja tinkamai nekvėpuojama, įkvepiami alergenai ir nešvarumai patenka tiesiai į bronchus, juos dirgina ir didina ligos tikimybę. Taip pat pavojų kelia dulkėta darbo aplinka bei chemikalai, ypač jei nenaudojamos apsaugos priemonės. Galiausiai, rūkymas kartu su jautriais bronchais yra tiesiausias kelias ne tik į astmą, bet ir į LOPL“, – teigia gydytoja.
Visais atvejais, jei jaučiate simptomus – vargina kosulys, dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje, ateikite pasikonsultuoti dėl astmos pas savo šeimos gydytoją arba gydytojus specialistus: pulmonologus, alergologus ar klinikinius imunologus.
