Ką reikėtų žinoti apie tinklainės atšoką – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologe Jurgita Kolesnikove. Visą pokalbį rasite Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje arba „Youtube“ kanale.
Kodėl susiformuoja tinklainės atšoka?
„Akies obuolį sudaro kapsulė, sudaryta iš trijų dangalų ir akies branduolio. Jis sudarytas iš akies kamerų, lęšiuko ir stiklakūnio, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį. O vienas iš trijų akies obuolio dangalų yra tinklainė. Kalbant paprastai, tinklainė yra plona plėvelė, kuri turi šviesai jautrias ląsteles. Tai – fotoreceptoriai. Pagrindinė jų funkcija – sugerti visą informaciją ir nerviniais impulsais perduoti į galvos smegenis. Taip suformuojamas vaizdas, t.y. tai, ką pacientai mato“, – pasakojimą apie tinklainės atšoką pradėjo medikė.
Pasak jos, akivaizdu, kad vientisą vaizdą matome tuomet, kai sveiki ir vientisi visi išvardinti akies obuolio elementai. Tačiau, jei susiformuoja tinklainės atšoka, vaizdas nebėra vientisas. Tai gali lemti kelios priežastys. Visgi dažniausiai pasitaiko viena.
„Dažniausiai ir ekstrinė būklė oftalmologijoje yra tinklainės atšoka dėl tinklainės plyšimo. Tiesa, ne visais atvejais, jei turime tinklainės plyšimą, išsivystys tinklainės atšoka. Kad tai įvyktų, būtina stiklakūnio, apie kurį aš anksčiau kalbėjau, atrakcija. Tokiu atveju suskystėjusi tinklainės dalis patenka pro tinklainės plyšį ir atkelia dalį tinklainės. Laiku nesuteikus pagalbos, pacientas gali netekti regėjimo“, – apie sudėtingiausią tinklainės atšokos atvejį kalbėjo gydytoja oftalmologė.
Kur kas rečiau pasitaikanti priežastis – trakcijinė tinklainės atšoka, kuri vystosi dėl cukrinio diabeto komplikacijų. Medikės teigimu, šiais laikais, kai diabetas diagnozuojamas anksčiau, o jo gydymo galimybės platesnės, dėl šios priežasties tinklainės atšokų pasitaiko itin retai.
Dar vienas gana retas, tačiau vis dar pasitaikantis mechanizmas, dėl ko gali vystytis tinklainės atšoka, yra tam tikros sisteminės ligos arba izoliuotos akių būklės, dėl ko ima kauptis skysčiai tarp tinklainės ir ji atsidalija.
Simptomai, rodantys, kad delsti negalima
Kalbėdama šia tema Santaros klinikų gydytoja oftalmologė paminėjo, jog rizikos grupėje yra tie pacientai, kuriems apžiūros metu nustatomas tinklainės plyšimas. Nors, kaip jau minėta, tai nebūtinai reiškia, jog jiems išsivystys tinklainės atšoka, vis dėlto reikėtų savo būklę sekti. Dar geriau – pasidomėti prevencinėmis priemonėmis, kurių viena – lazerinis gydymas.
„Procedūrai naudojamas specialus lazeris, o pati procedūra atliekama gydytojo oftalmologo kabinete. Akis nujautrinama „vietiškai“. Medikas naudoja instrumentą – plyšinę lemptą, kuris yra mikroskopas su šviesos šaltiniu ir integruotu lazeriu. Lazerio spinduliais suformuojame randus aplink tinklainės plyšimą. Tokiu atveju suskystėjęs stiklakūnis negali plisti tolyn ir nebeatkelia tinklainės. Kalbant paprastai, šia procedūra mes izoliuojame tinklainės plyšį ir prevenciškai apsaugome akį nuo tinklainės atšokos“, – kalbėjo medikė.
Kai nustatoma tinklainės atšoka, prireikia chirurgijos. Visgi gydymo metodas yra ne vienas: vieni jų mažiau invazyvūs, kiti – mažiau chirurginiai gydymo būdai. Kiekvienu konkrečiu atveju chirurgas parenka tinkamiausią pacientui gydymo būdą.
Pokalbio metu medikė priminė ir simptomus, į kuriuos nereikėtų numoti ranka – tai gali padėti laiku atpažinti atšokusią tinklainę ir išvengti rimtų komplikacijų, tarp kurių – regėjimo netekimas.
- „Žaibavimas“. Tai dažniausias ir akivaizdžiausias simptomas. „Neretai pacientai kreipiasi dėl šviesos mirguliavimo, blyksnių akyse. To priežastis – nebūtinai tinklainės plyšimas. Kai „žaibavimas“ yra dėl tinklainės plyšimo, paprastai pacientai tą pojūtį apibūdina labai aiškiai: paprastai tai prasideda vienoje akyje, dažniausiai „žaibuoja“ esant prieblandoje. Neretai toks „žaibavimas“ prasideda nuo smilkininės pusės“, – sakė gydytoja oftalmologė.
- Dalies regėjimo netekimas. „Jeigu kartu su tinklainės plyšimu išsivysto ir tinklainės atšoka, pacientai netenka dalies regėjimo. Tai galima apibūdinti, kaip tamsiu fonu regėjimo lauke, kiti pacientai šią būseną įvardina kaip „užslinkusią užuolaidą“. Jeigu pagalba nesuteikiama ir atšoka plinta, pacientas netenka ir centrinio regėjimo. Paprastai kalbant, jis nieko nebemato ta akimi“, – apie simptomus pasakojo medikė.
Pasak J.Kolesnikovės, svarbu prisiminti, kad „žaibavimas“ gali rodyti ne tik tinklainės plyšimą. „Žaibavimas" atsiranda dėl stiklakūnio atsidalijimo. Jeigu yra šis simptomas, bet tinklainės plyšimo per apžiūrą nerandame, paprastai paceintų klausiame, ar nejaučia drumsties rgėjimo lauke. Tai yra nepavojinga būklė. Pacientai tai kartais įvardina kaip „dėmelę“ ar „muselę“ – visa tai apibūdina vieną ir tą patį dalyką – nedidelę drumstį akyje. Visgi jeigu tokių „taškelių“ (kaip aguonos grūdelių ar bičių spiečiaus) regėjimo lauke yra daug, galima įtarti kraujavimą į akį ir paprastai randame tinklainės plyšį su tinklainės atšoka (arba be jos)“, – kalbėjo Santaros klinikų medikė.
Kaip skubiai kreiptis į gydytoją, pajutus tinklainės atšokos simptomus? Pasak pašnekovės, reikėtų pasirodyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje esančiam gydytojui specialistui.
„Galima kreiptis nebūtinai į savo polikliniką, kur pacientas registruotas, bet ir į kitas gydymo įstaigas, kur dirba gydytojai oftalmologai. Žinoma, jeigu pacientams nepavyksta per keletą dienų patekti į polikliniką, tuomet reikėtų kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių. Visgi norėčiau priminti: jeigu simptomai įvyko vakare ar naktį, tą pačią minutę keltis ir vykti į priėmimą neverta. Nakties metu nėra galimybės taikyti nei chirurginio, nei lazerinio gydymo. Pacientas vis tiek bus paprašytas atvykti arba kitos dienos ryte, arba apskritai kitą dieną“, – perspėjo Santaros klinikų atstovė.
Ji pridūrė, jog „žaibavimas“ gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. „Svarbu paminėti, kad net priminės apžiūros metu yra rizika nenustatyti tikslios diagnozės. Tad, jeigu yra „žaibavimas“ ir pirmą kartą atplaiša nerandama, pacientams visuomet rekomenduojame apsilankyti pas gydytoją oftalmologą dar kartą pakartotinai apžiūrai po poros-trejeto savaičių, nes plyšys (be arba su tinklainės atšoka) gali atsirasti vėliau“, – paaiškino medikė.
Kas turi didžiausią riziką?
Nors tinklainės atšoka gali užklupti bet kokio amžiaus pacientą, didžiausia rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms, t.y. 50-70 metų.
„Rizikos veiksniai yra dar ir šie: aukšto laipsnio trumparegystė, jei šeimoje jau yra kitų žmonių, kuriems įvykusi tinklainės atšoka. Taip pat, jeigu vienoje akyje jau yra nustatyta tinklainės atšoka, taip pat traumos ir kai kurios specifinės operacijos – visa tai irgi padidina riziką“, – teigė pašnekovė.
Kalbėdama apie sporto šakas, kuriose didesnė akies traumų galimybė, medikė paminėjo kontaktines sporto šakas. Visgi ji priminė, jog nuo traumų neapsaugotas nė vienas: „Teko girdėti ir tokių atvejų, kai akies tinklainė buvo pažeista nuo šampano kamščio, atidarinėjant jį namuose.“
Kaip akies tinklainės atšoka diagnozuojama? Ar visi gydytojai oftalmologai tai gali atlikti? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymys rasite laidos įraše.
Santrauką parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
