Dakaras nėra tik lenktynės dykumoje. Tai žmogaus gebėjimo suvaldyti su ekstremalias sąlygas išbandymas. Jei pasitikėtum vien raumenų jėga ar adrenalinu, ilgai neužtektų. „Kai kūnas pavargsta, galva neturi teisės pasiduoti“ – šią mintį B. Vanagas įvardija kaip kertinę savo strategijos dalį.
Dykuma, kurioje atsiskleidžia tikrasis lenktynininko charakteris
Dakaras yra vieta, kur žmogus lieka su savo pasiruošimu. Benediktui tai ne pirmi metai šioje trasoje, todėl jis puikiai žino, kad dykuma neapdovanoja vien už norą ar entuziazmą. Ji apdovanoja tuos, kurie yra pasiruošę dirbti su savimi – kryptingai ir nuosekliai. Jo frazė apie toliau dirbančią galvą nėra tik graži mintis, o praktiška išvada, gimusi iš šimtų valandų ekstremalaus režimo patirčių.
Benediktas Vanagas savo karjeroje patyrė labai skirtingus Dakaro scenarijus: pergalių etapų, techninių gedimų, kritinių situacijų ir labai ilgo darbo su savimi. Ir būtent iš šių patirčių gimsta tikrasis sportininko įsitikinimas – pergalė prasideda viduje, ne trasoje.
Kūnas – pirmasis, kuris pasiūlo sustoti
Gurtam TOYOTA GAZOO Racing Baltics lenktynininkas niekada neidealizuoja fizinio krūvio. Jis atvirai kalba, kad Dakaras yra vieta, kur organizmas patiria nuovargį, kuris kartais yra sunkiai nusakomas žodžiais. Valandos važiuojant per akmenis, smėlį, karštį ir dulkių debesis priverčia susidurti su labai tikra fizine riba. Kūnas nuolat siunčia signalą „sustok“, tačiau patirtis atneša suvokimą, kad šis signalas nėra įsakymas. Tai kvietimas persitvarkyti: sulėtinti kvėpavimą, peržiūrėti tempą, sutelkti dėmesį ne į tai, kas skauda, o į tai, kas dar funkcionuoja.
Požiūris į kūno ir proto siunčiamus signalus turi būti pagarbus. Ne kovojantis, ne prievartaujantis, o bendradarbiaujantis. Ir būtent tai leidžia nuovargį paversti resursu, o ne kliūtimi.
Psichologinė ištvermė lemia daugiau nei fizinė jėga
Kai kūnas pavargsta, prasideda psichologinė Dakaro dalis. Tai gebėjimas išlaikyti protą blaiviu, neprarasti koncentracijos, priimti sprendimus, kurie turi pasekmes čia ir dabar. B. Vanagas pabrėžia, kad psichologinė ištvermė nėra įgimtas bruožas. Ji treniruojama taip pat sistemingai, kaip ir fizinė forma.
Šioje dalyje svarbiausia tampa gebėjimas „neįsivelti“ į emocijas. Nes Dakare emocijų kaina – klaida. O klaidos čia kainuoja daug. Todėl pagrindinė Benedikto taisyklė – matyti situaciją tokią, kokia ji yra, ne tokią, kokią ją padaro nuovargis.
Pasiruošimas: miegas, mityba, atsigavimas ir mikroelementai
Rimtas pasiruošimas Dakaro sezonui apima ne tik treniruotes. Tai miego režimas, aiškus mitybos planas, atsigavimo protokolai ir organizmo resursų palaikymas. Intensyvaus krūvio metu energijos ir mikroelementų sunaudojama labai daug. Todėl jų balansas yra tiesiog būtinas.
Šiame kontekste atsiranda vyrams skirti kompleksai, kurie palaiko energijos apykaitą ir koncentraciją. Vienas tokių sprendimų – Wellman, kurį renkasi intensyviai dirbantys ar sportuojantys vyrai. Tai nėra greitas sprendimas ar „stebuklas“. Tai tiesiog dalis sveikos pasiruošimo sistemos – tokios, kokią taiko profesionalai. Tikslas paprastas: palaikyti normalų energijos metabolizmą, koncentraciją ir atsigavimą, kad sprendimai galvoje būtų tokie pat aiškūs ir būtent tada, kai jų reikia.
Komanda kaip ištvermės ramstis
Gurtam TOYOTA GAZOO Racing Baltics lenktynininkas nuolat pabrėžia komandos svarbą: pilotas nėra atskiras herojus. Už jo stovi žmonės, kurie analizuoja duomenis, kontroliuoja techniką, padeda priimti sprendimus. Tai bendras procesas. Kada komanda yra stipri – sportininkui lengviau išlikti tvirtam.
Ši taisyklė galioja ir gyvenimui. Mūsų komandos gali būti skirtingos, bet jų vaidmuo – tas pats: jos leidžia mums nenuleisti rankų anksčiau laiko.
Kiekvienas iš mūsų turi savo Dakarą
Nors dauguma niekada nesės į lenktyninį bolidą, mes visi turime savo iššūkius: darbą, šeimą, santykius, sveikatą, siekius, kuriuos kartais norisi atidėti. Pavargti yra normalu. Tai nei silpnumas, nei pralaimėjimas. Esminis klausimas, kurį sau užduoda Gurtam TOYOTA GAZOO Racing Baltics lenktynininkas Benediktas Vanagas, tinka kiekvienam: Ką nusprendžia galva? Ištvermė nėra momentinis veiksmas. Tai kryptis, kurią palaikome kasdieniais sprendimais ir pasirinkimais, dažnai labai paprastais ir nepastebimais. Ji ateina iš bazinių, labai žemiškų dalykų: pakankamo miego, kokybiško maisto, judėjimo, dėmesio savo savijautai ir sveikatai. Būtent šiose dedamosiose ir gimsta tikrasis stiprumas.
