Sekite 15min Google
„Žmogui gali atrodyti keista – oda jau sugijusi, bėrimo nebėra, tačiau skausmas išlieka. Taip nutinka todėl, kad juostinės pūslelinės metu gali būti pažeidžiami nervai. Net ir odai užgijus pažeistas nervas gali toliau siųsti skausmo signalus“, – sako doc. Liuda Brogienė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Su doc. L. Brogiene kalbamės apie tai, kaip atpažinti poherpetinę neuralgiją, kam kyla didžiausia jos rizika, kaip gydomas užsitęsęs skausmas ir ar šios juostinės pūslelinės komplikacijos galima išvengti.
– Kas yra poherpetinė neuralgija ir kodėl ji atsiranda?
– Poherpetinė neuralgija – tai nervinis skausmas, kuris išlieka juostinės pūslelinės pažeistoje kūno vietoje jau sugijus bėrimui. Tai dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija.
Juostinę pūslelinę sukelia tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais virusas iš organizmo neišnyksta – jis lieka neaktyvus nervų sistemoje ir po daugelio metų gali vėl suaktyvėti.
Juostinės pūslelinės metu virusas gali sukelti nervo uždegimą ir jį pažeisti. Todėl net bėrimui išnykus ir odai sugijus nervo pažeidimas gali išlikti. Paprastai tariant, oda jau atrodo sveika, tačiau pažeistas nervas vis dar siunčia skausmo signalus.
– Kaip suprasti, kad tai ne įprastas skausmas?
– Poherpetinei neuralgijai būdingas neuropatinis, tai yra dėl nervo pažeidimo atsirandantis skausmas. Žmonės jį dažniausiai apibūdina kaip deginimą, badymą, dūrimą, šaudymą ar elektros iškrovą primenantį pojūtį. Kartu gali būti jaučiamas tirpimas, niežėjimas, dilgčiojimas ar pakitęs odos jautrumas.
Vienas būdingiausių požymių – skausmą gali sukelti net tai, kas įprastai visai neskauda: drabužio ar patalynės prisilietimas prie odos, lengvas glostymas ar net vėjo gūsis. Toks reiškinys vadinamas alodinija. Nors matomo odos pažeidimo jau nebėra, žmogaus jaučiamas skausmas gali būti labai stiprus.
– Kam kyla didžiausia poherpetinės neuralgijos rizika?
– Poherpetinė neuralgija išsivysto ne kiekvienam, persirgusiam juostine pūsleline. Rizika didėja su amžiumi – ši komplikacija dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms.
Didesnė rizika taip pat kyla žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems juostinės pūslelinės metu pasireiškė stiprus skausmas arba pati liga buvo sunkesnė. Todėl šiems žmonėms ypač svarbu stebėti savijautą ir užsitęsus skausmui kreiptis į gydytoją.
– Kiek laiko gali skaudėti ir kada jau nebeverta laukti?
– Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai užgyja per kelias savaites, tačiau nervo skausmas gali išlikti gerokai ilgiau. Vieniems žmonėms jis palaipsniui sumažėja per kelis mėnesius, kitiems gali tęstis metus ar dar ilgiau.
Tačiau nereikia laukti kelis mėnesius vien tam, kad būtų galima kreiptis pagalbos. Jei bėrimas jau gyja ar yra sugijęs, tačiau skausmas išlieka stiprus, trukdo miegoti, judėti, dirbti ar atlikti kasdienę veiklą, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Ypač svarbu nedelsti, jei juostinė pūslelinė pažeidė veido ar akies sritį, atsirado regėjimo pokyčių, naujas raumenų silpnumas, ryškus tirpimas ar kitų neįprastų neurologinių simptomų.
– Kaip gydoma poherpetinė neuralgija?
– Poherpetinės neuralgijos gydymas skiriasi nuo įprasto skausmo gydymo, nes skausmo šaltinis yra pažeistas nervas. Todėl įprastų nereceptinių vaistų nuo skausmo poveikio dažnai nepakanka.
Gydytojas gali skirti vaistų, veikiančių nervų sistemos mechanizmus, susijusius su neuropatiniu skausmu. Gali būti taikomas ir vietinis gydymas, o sudėtingesniais atvejais – kiti skausmo gydymo metodai.
Kartais žmonėms kyla klausimų, kodėl nerviniam skausmui gydyti skiriami vaistai, žinomi kaip vartojami nuo epilepsijos ar depresijos. Šie vaistai skiriami ne dėl šių ligų – jie veikia nervų sistemos mechanizmus ir gali padėti sumažinti neuropatinį skausmą.
Jei skausmas užsitęsia ir jo nepavyksta kontroliuoti, gali prireikti neurologo ar skausmo gydytojo konsultacijos. Svarbu savarankiškai nedidinti vaistų nuo skausmo dozių – tinkamiausias gydymas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai.
– Ar svarbu, kaip greitai pradedama gydyti pati juostinė pūslelinė?
– Taip. Atsiradus juostinei pūslelinei svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Antivirusinis gydymas veiksmingiausias, kai pradedamas anksti, ypač per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo.
Tai nereiškia, kad vėliau pradėjus gydymą žmogui būtinai išsivystys poherpetinė neuralgija. Tačiau laiku pradėtas gydymas gali sutrumpinti juostinės pūslelinės trukmę ir sumažinti ligos sunkumą.
Svarbu ir tai, kad atsiradus užsitęsusiam nerviniam skausmui jo nereikėtų tiesiog kentėti. Jei skausmas stiprus ar pradeda riboti kasdienį gyvenimą, verta kreiptis pagalbos.
– Ar poherpetinės neuralgijos galima išvengti?
– Visiškai panaikinti rizikos neįmanoma, tačiau ją galima mažinti. Svarbu laiku atpažinti juostinę pūslelinę ir kuo anksčiau pradėti gydymą.
Kita svarbi prevencijos priemonė – skiepai nuo juostinės pūslelinės. Jie mažina riziką susirgti pačia juostine pūsleline, kartu mažėja ir jos komplikacijų, tarp jų – poherpetinės neuralgijos, tikimybė.
Svarbiausia prisiminti, kad išnykęs bėrimas ne visada reiškia, jog liga nepaliko pasekmių. Jei buvusio bėrimo vietoje išlieka deginantis, šaudantis ar net nuo lengvo prisilietimo atsirandantis skausmas, jo nereikėtų kentėti – poherpetinei neuralgijai gydyti yra skirtingų būdų, kuriuos gydytojas parenka individualiai.
Kauno klinikų informacija
