Klinikos „Medicija“ gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Vilkaitienė pabrėžia: nevaisingumas yra abiejų partnerių klausimas, todėl planuojant nėštumą vyro sveikatai turi būti skiriamas ne ką mažesnis dėmesys. Kokie veiksniai lemia vyrų vaisingumą ir kokią įtaką tėvo sveikata turi būsimam kūdikiui?
-
Profesorius Mindaugas Kliučinskas – apie mažėjantį gimstamumą: „Pradėjome labiau aukštinti karjerą nei motinystę“
-
Vyrų nevaisingumas: prastėjanti spermos kokybė ir realios gydymo galimybės
-
Kodėl nepavyksta pastoti net ir esant „geriems tyrimams“: dažniausios moterų nevaisingumo priežastys
-
Nėštumo planavimas – ne tik moters reikalas: gydytoja pataria, ką turi žinoti abu partneriai
-
„Spermagedono“ amžius ir vėlyva motinystė: gydytoja – „esame sparčiausiai nykstanti tauta“
Biologinis laikrodis tiksi ir vyrams
Šiuolaikiniai tyrimai paneigia vieną iš labiausiai paplitusių įsitikinimų, jog vyrų vaisingumas su amžiumi beveik nekinta. Specialistai pastebi, kad vyrai dėl vaisingumo problemų vis dar tikrinasi gerokai rečiau nei moterys.
„Maždaug nuo 40 metų gali prastėti vyrų spermos kokybė: mažėja spermatozoidų judrumas, didėja jų DNR pažeidimų rizika. Tai gali lemti ilgesnį laiką iki pastojimo, didesnę persileidimų tikimybę ir prastesnę embriono kokybę“, - sako gydytoja A.Vilkaitienė.
Pastaraisiais metais vis dažniau nustatoma, kad nevaisingumas susijęs tiek su vyro, tiek su moters sveikatos problemomis. Tačiau, pasak gydytojos, su nevaisingumu susiduriantys vyrai dažnai nepatiria akivaizdžių simptomų ar skundų. Vis dėlto tam tikrus rizikos veiksnius galima įvertinti pagal vyro ligos istoriją.
„Nevaisingumo rizika yra didesnė, jei vyrui buvo nustatyta spermos pakitimų, hormoninių sutrikimų, sėklidžių ligų ar atliktos jų operacijos, taikyta chemoterapija ar spindulinė terapija, vartoti preparatai, galintys paveikti spermos kokybę. Riziką taip pat gali didinti ilgalaikis darbas aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, pirtyse, karštuose cechuose ar vairuojant ilgus atstumus“, – pabrėžia specialistė.
Gyvenimo būdas - ne pagrindinė, bet svarbi priežastis
A.Vilkaitienė sako, kad gyvenimo būdas taip pat veikia vyrų vaisingumą, nors dažniausiai tai yra papildomas veiksnys, o ne pagrindinė nevaisingumo priežastis.
„Nekokybiškas ar per trumpas miegas (mažiau nei 6 valandos per naktį) gali sutrikdyti testosterono lygį ir spermos kokybę. Lėtinis stresas gali neigiamai veikti seksualinį potraukį ir pajėgumą. Be to, vaisingumą mažina rūkymas, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas“, - išskiria gydytoja.
Svarbi ir metabolinė sveikata: antsvoris, nutukimas, diabetas ar metabolinis sindromas gali pabloginti spermos kokybę ir didinti DNR pažeidimų riziką.
Vaisingumui įtakos gali turėti ir kepenų veikla – kepenys dalyvauja testosterono apykaitoje, tad kepenų veiklos sutrikimai gali prisidėti prie hormonų disbalanso ir prastesnės spermos kokybės.
Vyro sveikata svarbi ir nėštumo eigai
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vyro sveikata turi įtakos ne tik pastojimui, bet ir nėštumo eigai.
„Prasta spermos kokybė siejama su didesne ankstyvų persileidimų rizika, blogesne implantacija ir lėtesniu embriono vystymusi. Taip pat tyrimai rodo galimas spermos kokybės sąsajas su preeklampsija ir priešlaikiniu gimdymu – ypač, jei vyras yra vyresnis”, - sako vaisingumo specialistė.
Vienas iš svarbiausių spermos kokybės rodiklių – spermatozoidų DNR būklė. „Standartinis spermos tyrimas nustato spermatozoidų kiekį, judrumą ir morfologiją, tačiau neatskleidžia, ar spermatozoidų DNR nepažeista. Būtent DNR pažaida siejama su mažesne natūralaus pastojimo tikimybe, mažesniu pagalbinio apvaisinimo (IVF, ICSI) sėkmės dažniu bei didesne persileidimo rizika. Todėl tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, vyrui esant vyresniame amžiuje – gali būti naudinga atlikti papildomus spermatozoidų DNR tyrimus“, - paaiškina gydytoja.
Pokyčiai – ne per naktį
Kita vertus, gydytoja patikina, kad tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali pagerinti vyrų spermos kokybę ir vaisingumą. Tačiau reikia kantrybės: pirmuosius pokyčius paprastai galima pastebėti po maždaug 3 mėnesių – tiek trunka naujų spermatozoidų susiformavimas. Kliniškai reikšmingi pokyčiai dažniausiai matomi per 3-6 mėnesius, o jei nustatyta spermatozoidų struktūrinė ar hormoninė vaisingumo problema – efektą tikslinga vertinti po pusmečio ar ilgiau.
„Svarbu vengti žalingų įpročių, palaikyti optimalų fizinį aktyvumą (bent 150 minučių per savaitę), vengti streso, visavertiškai maitintis, o esant poreikiui – vartoti tam tikrus maisto papildus”, - pataria A. Vilkaitienė.
Vaisingumo specialistė pažymi, kad vyrų vaisingumui ypač svarbus cinkas (dalyvauja spermatogenezėje, siejamas su geresne spermatozoidų koncentracija), selenas (svarbus spermatozoidų struktūrai ir judrumui), folio rūgštis (dalyvauja spermatozoidų DNR sintezėje), vitaminas D (teigiamai veikia spermatozoidų judrumą ir testosterono lygį), vitaminai C ir E (mažina oksidacinį stresą) bei kofermentas Q10 (gali pagerinti spermatozoidų judrumą).
Be to, nors papildomas folio rūgšties vartojimas planuojant nėštumą dažniausiai rekomenduojamas moterims, šiuos papildus naudinga vartoti ir vyrams, nes mažas folatų kiekis organizme gali būti susijęs su prastesne spermos kokybe, įskaitant didesnę spermatozoidų DNR pažeidimų riziką.
„Tačiau svarbu žinoti, kad papildai labiausiai naudingi esant jų trūkumui ar specifinėms būklėms, todėl prieš jų vartojimą verta pasitarti su specialistu. Be to, kai kuriais atvejais vaisingumo rodiklių gerinimui vien gyvenimo būdo korekcijų ar maisto papildų vartojimo nepakanka – gali būti reikalingas ir gydymas”, - sako ji.
Kada kreiptis pagalbos?
Pasak gydytojos, didelė problema, kad visuomenėje nevaisingumas neretai laikomas tik moterų problema. Iš tiesų tai – kompleksinė būklė, kurioje svarbų vaidmenį turi abu partneriai.
„Jei pora, turėdama reguliarius lytinius santykius (2–3 kartus per savaitę), nepastoja per metus, reikėtų kreiptis į specialistus. Jei moteriai yra 35 metai ar daugiau, pagalbos rekomenduojama ieškoti po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų. O sulaukus 40 metų – vos pradėjus planuoti nėštumą“, – sako gydytoja.
Svarbiausia, anot A.Vilkaitienės, į vaisingumą žiūrėti kaip į abiejų partnerių bendrą sveikatos klausimą ir rūpintis juo iš anksto: profilaktiškai tikrintis sveikatą, vengti žalingų įpročių, palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir laiku kreiptis pagalbos, jei kyla įtarimų dėl nevaisingumo.
Vyrų reprodukcinės sveikatos tema dar vis kalbama per mažai, pastebi „Ecosh“ įmonės vadovė Aistė Pranukevičienė. „Organizmui būtini vitaminai, mineralai ir mikroelementai turėtų būti gaunami su visaverčiu ir subalansuotu maistu, tačiau ne visiems tai pavyksta užtikrinti kasdien. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad su vyrų vaisingumo sutrikimais dažniausiai siejamas cinko, seleno, folio rūgšties bei vitamino D trūkumas. 2025 m. publikuotoje mokslinėje apžvalgoje pažymima, kad šios medžiagos svarbios spermatozoidų judrumui, DNR apsaugai, testosterono gamybai ir bendrai reprodukcinei sveikatai.
Taip pat pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, kaip kasdien mus supanti tarša – mikroplastikai, pesticidai, oro užterštumas ar hormonų veiklą trikdančios cheminės medžiagos – gali veikti spermos kokybę. 2021 m. publikuotoje mokslinėje apžvalgoje „Microplastics: A Threat for Male Fertility“ pažymima, kad mikroplastikų poveikis siejamas su hormonų pusiausvyros sutrikimais ir prastesniais vyrų vaisingumo rodikliais.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pabrėžia, kad nevaisingumas yra kompleksinė abiejų partnerių problema. Tokie straipsniai svarbūs ne tik informuojant visuomenę, bet ir mažinant stigmas, kurios dažnai trukdo vyrams laiku kreiptis pagalbos.”
