Pasak endokrinologų, maždaug vienas iš 20 amerikiečių turi skydliaukės sutrikimą. Didžiąją dalį sergančiųjų sudaro moterys – joms ši problema pasitaiko 6–8 kartus dažniau nei vyrams. Kadangi simptomai vystosi pamažu ir sutampa su daugelio kitų ligų požymiais, daugelis žmonių mėnesių ar net metų metus gyvena su nenustatyta diagnoze ir varginančiais simptomais, rašoma lightwavereports.com.
Štai į ką endokrinologai pataria atkreipti dėmesį ir kodėl šių konkrečių signalų taip lengva nepastebėti.
Nuovargis, kurio neįveikia miegas
Tai dažniausias nusiskundimas, kurį gydytojai girdi iš pacientų, sergančių hipotiroze (būkle, kai skydliaukės veikla yra nepakankama). Šis išsekimas skiriasi nuo įprasto nuovargio – jis dažnai išlieka net ir gerai išsimiegojus naktį, o jį neretai lydi „migla“ galvoje ar užmaršumas.
„Daugelis skydliaukės sutrikimo požymių gali būti nespecifiniai ir būdingi kitoms ligoms, todėl į juos dažnai nekreipiama dėmesio“, – portalui „Yahoo Health“ sakė NYU „Langone Health“ endokrinologė dr. Rachel Pessah-Pollack. Vien nuovargio nepakanka skydliaukės problemai patvirtinti, tačiau jei jis pasireiškia kartu su kitais šiame sąraše nurodytais požymiais, apie tai verta pasakyti gydytojui.
Nepaaiškinami svorio pokyčiai – bet kuria kryptimi
Svorio padidėjimas nepaisant mitybos ar mankštos įpročių pokyčių yra klasikinis hipotirozės požymis – skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą, o jai sulėtėjus, sulėtėja ir kalorijų deginimo greitis. Priešinga tendencija rodo priešingą kryptį: nepaaiškinamas svorio kritimas nepaisant to, kad valgote normaliai arba daugiau nei įprastai, gali signalizuoti apie padidėjusį skydliaukės aktyvumą (hipertirozę). Abiem šiems reiškiniams bendra tai, kad jie vyksta be akivaizdaus paaiškinimo.
Nuolatinis šalčio arba nuolatinio karščio jausmas
Nepakankama skydliaukės veikla sulėtina organizmo energijos gamybą, o tai reiškia, kad ląstelės gamina mažiau šilumos. Žmonės, sergantys hipotiroze, dažnai jaučia šaltį, kai aplinkiniai nejaučia. Padidėjęs skydliaukės aktyvumas veikia atvirkščiai – ji perkrauna energijos gamybą, todėl žmonės jaučia šilumą arba prakaituoja, kai temperatūra to nereikalauja. Jei jūsų vidinis termostatas atrodo nuolat neveikiantis, palyginti su kitais žmonėmis toje pačioje patalpoje, tai verta dėmesio tendencija.
Nuotaikos pokyčiai, nerimas ar dirglumas, neturintys aiškios priežasties
Padidėjęs skydliaukės aktyvumas užtvindo organizmą hormonų pertekliumi, kuris gali sukelti nerimą, neramumą ir dirglumą, kurie labiau primena psichikos, o ne fizinę būklę. Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) klinikinėje literatūroje publikuotame atvejo tyrime aprašytas pacientas, sergantis hipotiroze, kuriam net 10 mėnesių buvo klaidingai diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas. Tik atlikus skydliaukės funkcijos tyrimą paaiškėjo tikroji simptomų priežastis. Psichikos simptomai, susiję su skydliaukės funkcijos sutrikimais, yra gerai žinomi medicinos literatūroje, tačiau praktikoje jie vis dar pernelyg dažnai lieka neatpažinti.
Plaukų retėjimas arba odos tekstūros pokyčiai
Tiek hipotirozė, tiek hipertirozė gali paveikti plaukus ir odą. Nepakankamas skydliaukės aktyvumas gali sukelti plaukų sausumą, trapumą ar didesnį nei įprastai slinkimą – kartais įskaitant ir išorinius antakių kraštus – detalę, apie kurią gydytojai konkrečiai klausia. Oda taip pat gali tapti sausa ir šiurkšti. Dėl padidėjusio skydliaukės aktyvumo plaukai gali tapti ploni ir išretėti. Verta aptarti abu šiuos simptomus su gydytoju, ypač kartu su kitais simptomais.
Skydliaukės ligų gydymas, diagnozavus jas, dažniausiai yra paprastas. Hipotirozė paprastai gydoma kasdien vartojamais geriamaisiais vaistais, skirtais trūkstamam hormonui pakeisti. Hipertirozei yra keli gydymo būdai, priklausomai nuo pagrindinės priežasties ir sunkumo.
