Anot psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, socialiniai tinklai stipriai pakeitė mūsų santykį su hobiais – tačiau iš naujo pratinti save prie lėtesnio malonumo įmanoma.
Mėgstamos veiklos naudą savijautai daugelis supranta bent intuityviai. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, 16 proc. Lietuvos gyventojų hobius ar kokybišką laisvalaikį įvardija kaip rūpinimosi savimi ir meilės sau išraišką. Tačiau paklausti, kaip praktiškai valdo stresą, mėgstamą veiklą ar hobį paminėjo vos 2 proc. gyventojų, rašoma šios vaistinės pranešime žiniasklaidai.
Atsakymai rodo įdomų atotrūkį. Hobius lietuviai vertina kaip rūpesčio savimi išraišką, bet įtampos akimirką, kai pasirūpinti savimi labiausiai reikėtų, juos pasitelkia retai. Todėl svarbu šviesti žmones ne tik apie tai, kaip rasti laiko poilsiui, bet ir kaip atpažinti, ar jis iš tiesų padeda atsistatyti.
Jeigu atsistatymui neskiriame pakankamai dėmesio, gali nukentėti ne tik emocinė, bet ir fizinė sveikata. Vaistininkas Vygintas Milašius pastebi, kad nuolatinės įtampos ir savęs nepaisymo kaina dažnai pasimato ne iškart.
„Kartais žmonės mano, kad jei daug juda, sportuoja ir viską spėja, vadinasi, savo sveikata rūpinasi pakankamai. Tačiau net ir sveikatai palankios veiklos gali pradėti sekinti, jeigu organizmui nepaliekama laiko atsigauti. Apie tai gali signalizuoti prastėjantis miegas, nuolatinis nuovargis, dirglumas, galvos skausmai, užsitęsusi raumenų įtampa ar dažnesni peršalimai. Todėl verta reguliariai pasitikrinti kraujospūdį, stebėti miego kokybę, poilsio režimą ir kofeino vartojimą, o simptomams nepraeinant ar stiprėjant – pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pataria V. Milašius.
Kad žmonės nori geriau suprasti savo savijautą ir ieško būdų jai stiprinti, rodo ir sutrumpinto NSI testo populiarumas. Internete jis jau atliktas daugiau nei 100 tūkst. kartų, o jį užpildę žmonės gali pamatyti, kaip jaučiasi šalies vidurkio kontekste ir kokie žingsniai galėtų padėti jaustis geriau.
Kai hobį pradeda valdyti ne malonumas, o reakcijos
D. Jakučionio teigimu, dalis hobių šiandien nebėra vien asmeninė patirtis. Socialiniai tinklai sukuria papildomą sluoksnį: nebeužtenka to, kad buvo smagu – tampa svarbu, kaip tai atrodys kitiems ir kokių reakcijų sulauksime. O tai gali nejučia užgožti pačią veiklos esmę.
Viename tyrime žmonės buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni fotografavo sau, kiti – galvodami, kad nuotraukomis dalysis su kitais. Didesnį pasitenkinimą patyrė tie, kurie fotografavo sau. O tie, kurie galvojo apie dalijimąsi su kitais, savo patirtimi mėgavosi mažiau.
„Patiktukai ir „širdelės“ gali būti malonus paskatinimas, tačiau kartu jie tampa matavimo įrankiu. Jei savo gebėjimus ar net patirties vertę pradedame vertinti pagal kitų reakcijas, tada pasitenkinimas hobiu gali mažėti“, – aiškina D. Jakučionis.
Kodėl verta turėti pomėgį, kurio niekam nerodome
D. Jakučionis pabrėžia – tai nereiškia, kad turime nustoti fotografuoti ar dalytis tuo, kas mums svarbu. Tačiau verta kartais savęs paklausti: ar šią akimirką iš tiesų patiriu, ar jau kuriu jos versiją kitiems? Sąmoningai turėti veiklų, kurių nefotografuojame, nematuojame ir niekam nerodome, yra labai sveika.
„Tyrimai rodo, kad tokia veikla kelia didesnį pasitenkinimą ir malonumą. Tai paaiškina vadinamoji srauto (angl. flow) teorija: kai žmogus gali įsitraukti į veiklą ir tiesiog džiaugtis pačiu procesu, jo savijauta būna geresnė nei to, kuris nuolat galvoja, kaip savo rezultatą parodyti kitiems. Pastaruoju atveju hobio tikslas keičiasi: nejučia galime pradėti daryti nebe taip, kaip patinka mums, o taip, kaip, mūsų manymu, sulauksime daugiau dėmesio“, – aiškina D. Jakučionis.
Greito atlygio poreikis trukdo džiaugtis lėtesniais malonumais
Anot jo, papildomą įtampą kuria ir nuolatinis lyginimasis. Internete dažniau matome ne procesą, o jau nugludintą rezultatą – žmonės atrodo labiau už mus pažengę, talentingesni, viską darantys „teisingiau“. „Pomėgis tuomet lengvai nustoja būti poilsiu ir tampa dar viena sritimi, kurioje save lyginame su kitais. To išvengti sunku, nes procesas vyksta nesąmoningai ir gana greitai“, – sako psichoterapeutas.
Dar viena priežastis, kodėl darosi sunkiau mėgautis ramesniais pomėgiais, susijusi su mūsų dėmesiu. Trumpi vaizdo įrašai ir begalinis naršymas gali pratinti mūsų dėmesį prie greito atlygio: „paspaudei – gavai“. Įpratus prie tokio greičio, hobis, kurio malonumas ateina palaipsniui ir reikalauja kartojimo, ilgesnio įsitraukimo bei kantrybės, ima atrodyti per lėtas ir nuobodus.
„Vis dėlto svarbu suprasti – tyrimai rodo sąsają, bet nebūtinai priežastį. Sunku pasakyti, ar greito turinio žiūrėjimas mažina kantrybę, ar tiesiog žmonės, kurie yra impulsyvesni ir mažiau save kontroliuoja, dažniau tokį turinį renkasi. Tai labiau klausimas – višta ar kiaušinis“, – pabrėžia jis.
Kaip iš naujo atrasti santykį su hobiu?
D. Jakučionis dalijasi patarimais, kaip grąžinti sau gebėjimą mėgautis veikla nesiekiant įvertinimo:
- Sąmoningai rinkitės daugiau ilgesnio turinio ir mažinkite greito, trumpo turinio kiekį. Taip ramesnės veiklos ilgainiui nebeatrodys tokios nuobodžios.
- Suderinkite veiklos sunkumą su savo gebėjimais. Jei veikla nuobodi, dažnai tai gali rodyti, kad ji tiesiog per lengva. Srauto būsena atsiranda tada, kai mūsų pastangos ir kompetencijos sutampa su veiklos sunkumu.
- Pratinkitės „nuobodžiauti“ po truputį. Pradėkite nuo trumpų neveiklumo tarpsnių ir palaipsniui juos ilginkite.
- Darykite dalykus dėl savęs, o ne dėl interneto. Klausimas „ar man tai patinka?“ turėtų būti svarbesnis nei „kaip tai atrodys kitiems?“.
- Turėkite bent vieną hobį, kuriame nesekate rezultato. Tokią veiklą darykite tiesiog todėl, kad smagu – nesilygindami ir niekam nerodydami. Tai gali padėti atkurti vidinę motyvaciją.
