Sekite 15min Google
15min skaitytojos istorija atskleidžia problemą, apie kurią daugeliui moterų kalbėti nėra lengva. Elzė pasakoja, kad po intymumo prasidedantys negalavimai ilgainiui ėmė kelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir nerimą.
„Beveik po kiekvienų lytinių santykių prasideda tas pats – peršti šlapinantis, nuolat norisi į tualetą, maudžia pilvo apačią. Atrodo, kad vėl prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas, bet kartais tyrimai būna visiškai geri. Labiausiai vargina tai, kad jau bijau intymumo. Užuot atsipalaidavusi lovoje, galvoju, ar kitą dieną vėl neteks kentėti. Nejaugi taip bus visą gyvenimą?“ – laiške redakcijai rašo moteris.
Ne kiekvienas deginimas reiškia šlapimo pūslės uždegimą
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės, prof. dr. Daivos Bartkevičienės, tai gana dažna problema, dėl kurios moterys kreipiasi į ginekologus ir urologus. Lytiniai santykiai iš tiesų yra vienas iš pasikartojančio bakterinio cistito rizikos veiksnių, tačiau vien pagal nemalonius pojūčius nustatyti diagnozės negalima.
Lytinių santykių metu bakterijos iš tarpvietės srities gali lengviau patekti į šlaplę, o vėliau – į šlapimo pūslę. Kadangi moterų šlaplė trumpa, infekcijai išsivystyti susidaro palankesnės anatominės sąlygos. Dažniausias jos sukėlėjas – žarnyno bakterija Escherichia coli.
„Vis dėlto panašius simptomus gali sukelti ir mechaninis šlaplės ar makšties prieangio dirginimas, nepakankamas gleivinės sudrėkimas, mikrotraumos, dubens dugno raumenų įtampa ar hormoniniai pokyčiai. Reikšmės gali turėti ir makšties mikrobiotos pakitimai“, – aiškina prof. D. Bartkevičienė.
Vertinant tokius nusiskundimus, anot gydytojos, svarbu išsiaiškinti, kada simptomai prasideda, kiek laiko trunka ir ar kartojasi po kiekvienų lytinių santykių: „Pavyzdžiui, iš karto atsiradęs deginimas gali būti susijęs su mechaniniu dirginimu, o po paros ar dviejų išryškėję šlapinimosi sutrikimai gali kelti didesnį bakterinės infekcijos įtarimą. Tačiau vien simptomų atsiradimo laikas diagnozės nepatvirtina“.
Todėl pirmiausia būtina atskirti, ar moteriai iš tiesų kartojasi bakterinis cistitas, ar panašius negalavimus sukelia kita būklė. Nuo to priklauso tolesnis ištyrimas ir gydymas.
Tyrimai geri, tačiau simptomai niekur nedingsta
Būtent su tokia situacija susidurė ir 15min skaitytoja Elzė. Nors simptomai primena šlapimo pūslės uždegimą, kartais atlikti tyrimai infekcijos neparodo. Akušerės-ginekologės teigimu, pasitaiko atvejų, kai pacientės dėl įtariamo cistito gydomos ne vieną kartą, nors bakterinė infekcija taip ir nepatvirtinama.
Jeigu šlapimo pasėliai pakartotinai būna neigiami, būtina ieškoti ir kitų priežasčių.
Normalus bendras šlapimo tyrimas, anot gydytojos, ne visada paneigia infekciją. Tačiau jei negalavimai kartojasi, o bakterinė infekcija nepatvirtinama, svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų sukelia šiuos simptomus.
„Jeigu simptomų metu tinkamai paimti šlapimo pasėliai pakartotinai būna neigiami, būtina ieškoti ir kitų priežasčių. Viena jų – vulvos, makšties prieangio ar šlaplės srities gleivinės dirginimas. Šlapimui patekus ant sudirgusios gleivinės, gali atsirasti stiprus perštėjimas, kurį moteris palaiko cistito požymiu.
Kita galima priežastis – dubens dugno raumenų disfunkcija. Padidėjęs šių raumenų tonusas gali sukelti spaudimo jausmą pilvo apačioje, dažną norą šlapintis, diskomfortą šlaplės srityje ar skausmą lytinių santykių metu ir po jų“, – aiškina prof. dr. D. Bartkevičienė.
Jeigu simptomai užsitęsia, o infekcija nepatvirtinama, pasak specialistės, reikėtų apsvarstyti ir šlapimo pūslės skausmo sindromo galimybę. Šiai būklei būdingas ilgalaikis su šlapimo pūsle susijęs skausmas, spaudimas ar diskomfortas, dažnai lydimas padažnėjusio šlapinimosi.
Taip pat svarbu įvertinti lytiškai plintančių infekcijų tikimybę, ypač jei negalavimai atsirado pradėjus santykius su nauju partneriu. Profesorės teigimu, tokiais atvejais nereikėtų skubėti kartoti antibiotikų kursų. Jei bakterinė infekcija nepatvirtinama, vien šiais vaistais problemos išspręsti nepavyks – pacientei reikalingas išsamesnis klinikinis įvertinimas.
Ar nemalonius simptomus gali sukelti hormonų pokyčiai?
Pasak dr. D. Bartkevičienės, po lytinių santykių atsirandantys nemalonūs pojūčiai gali būti susiję ir su hormonų pokyčiais. Ši priežastis ypač svarbi vertinant vidutinio amžiaus moterų nusiskundimus, nors makšties sausumas ir gleivinės jautrumas gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje.
Profesorė paaiškina, kad estrogenai padeda palaikyti makšties, šlaplės ir aplinkinių audinių gleivinės struktūrą, elastingumą, kraujotaką bei natūralius apsauginius mechanizmus. Artėjant menopauzei jų koncentracija pradeda svyruoti, o vėliau mažėja. Dėl to gleivinė gali tapti sausesnė, plonesnė ir jautresnė mechaniniam poveikiui.
„Lytinių santykių metu lengviau atsiranda mikrotraumų, o po jų – deginimas, perštėjimas, skausmas ar dažnesnis noras šlapintis. Šie simptomai gali būti menopauzės urogenitalinio sindromo dalis. Tačiau vien amžius dar neleidžia spręsti apie estrogenų stoką. Pavyzdžiui, 41 metų pacientei tokie simptomai nebūtinai reiškia prasidėjusią perimenopauzę. Reikia įvertinti menstruacijų ciklo pokyčius, kitus nusiskundimus ir gleivinės būklę ginekologinės apžiūros metu“, – aiškina akušerė-ginekologė.
Nustačius estrogenų stokos sukeltus urogenitalinius pokyčius, vienas veiksmingiausių gydymo būdų, pasak gydytojos, yra vietiniai makšties estrogenai. Jie padeda pagerinti gleivinės būklę, sumažinti sausumą ir diskomfortą. Ypač pomenopauzės laikotarpiu toks gydymas gali sumažinti ir pasikartojančių bakterinių šlapimo takų infekcijų riziką.
Vis dėlto, kaip atkreipia dėmesį profesorė, makšties sausumas ar gleivinės jautrumas gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Be hormoninių pokyčių, nemalonius pojūčius gali sukelti ir kiti veiksniai.
„Kartais jį sukelia netinkamos intymios higienos priemonės, kvapnūs prausikliai, spermicidai ar nepakankamas lubrikavimas lytinių santykių metu. Todėl gydymas parenkamas įvertinus, ar vyrauja hormoniniai gleivinės pokyčiai, mechaninis dirginimas, uždegimas, ar keli veiksniai kartu“, – paaiškina prof. dr. D. Bartkevičienė.
Kada vien šlapimo tyrimo nebepakanka?
Pirmą kartą pasireiškus tipiškiems nekomplikuoto cistito simptomams – deginimui šlapinantis, dažnam ir staigiam norui šlapintis, kai nėra makšties išskyrų ar kitų neįprastų požymių, – diagnozę dažnai galima nustatyti pagal klinikinį vaizdą. Bendras šlapimo tyrimas gali padėti ją patikslinti, o pasėlis ne visada būtinas.
Pasikartojančia šlapimo takų infekcija laikomi bent du infekcijos epizodai per šešis mėnesius arba trys – per metus
Tačiau nuolat kartojantis negalavimams ištyrimo taktika keičiasi.
„Pasikartojančia šlapimo takų infekcija laikomi bent du infekcijos epizodai per šešis mėnesius arba trys – per metus. Tokiais atvejais reikėtų mikrobiologiškai patvirtinti, kad simptomus sukelia bakterijos“, – pabrėžia profesorė.
Šlapimo pasėlis leidžia nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Tyrimą geriausia atlikti simptomų metu, dar nepradėjus antibakterinio gydymo. Tai padeda tiksliau parinkti vaistus ir išvengti nepagrįsto jų vartojimo.
Jeigu pasėliai neigiami, o negalavimai išlieka, tikslinga ginekologinė apžiūra. Jos metu, pasak gydytojos, vertinama vulvos ir makšties gleivinės būklė, galimi uždegimo, estrogenų stokos ar mechaninio dirginimo požymiai. Prireikus įvertinama ir dubens dugno raumenų funkcija. Atsižvelgiant į simptomus bei lytinę anamnezę, gali būti atliekami tyrimai dėl makšties infekcijų, chlamidiozės ar gonorėjos.
Profesorė pabrėžia, kad ne visoms moterims, kurioms kartojasi cistitas, būtinas inkstų ir šlapimo pūslės ultragarsinis tyrimas: „Jis tikslingas įtariant šlapimo takų akmenis, šlapimo nutekėjimo sutrikimus, anatominius pakitimus ar komplikuotą ligos eigą. Cistoskopija taip pat atliekama tik esant konkrečioms indikacijoms“.
Svarbiausia, kad tyrimai būtų parenkami pagal klinikinę situaciją. Jų tikslas – ne atlikti kuo daugiau procedūrų, o nustatyti tikrąją simptomų priežastį.
Ar tikrai reikia pasišlapinti po lytinių santykių?
Moterims, kurios susiduria su pasikartojančiais šlapimo takų uždegimais, dažnai patariama po intymumo iš karto nueiti į tualetą. Tačiau ar toks įprotis iš tiesų veiksmingas?
„Tai paprastas ir saugus įprotis, tačiau mokslinių įrodymų, kad jis patikimai apsaugo nuo šlapimo takų infekcijų, kol kas nepakanka“, – teigia dr. D. Bartkevičienė ir priduria, jog pirmiausia verta atkreipti dėmesį į kitus kasdienius įpročius. Svarbu vartoti pakankamai skysčių, ypač jeigu jų įprastai geriama mažai, vengti spermicidinių kontracepcijos priemonių ir gleivinę dirginančių intymios higienos produktų.
Lytinių santykių metu taip pat reikėtų pasirūpinti pakankamu lubrikavimu, kad būtų išvengta papildomo mechaninio dirginimo. Jeigu nustatoma, kad simptomus sukelia padidėjęs dubens dugno raumenų tonusas, gali būti naudinga specializuota kineziterapija, padedanti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir atkurti normalią jų funkciją.
Antibiotikai po lytinių santykių?
Jeigu šlapimo pasėliais patvirtinamos pasikartojančios bakterinės infekcijos, gydymas ir profilaktika parenkami įvertinus nustatytą sukėlėją, jo jautrumą antibiotikams, infekcijų dažnį bei individualius pacientės rizikos veiksnius.
Kai kuriais atvejais, kai infekcijos aiškiai susijusios su lytiniais santykiais, gydytojas gali pasiūlyti specifinę profilaktiką.
„Kai infekcijos aiškiai susijusios su lytiniais santykiais, o nemedikamentinės priemonės nepakankamai veiksmingos, kai kurioms pacientėms galima skirti vienkartinę profilaktinę antibiotiko dozę po santykių. Tai moksliniais tyrimais pagrįsta strategija, tačiau ji taikoma tik esant aiškioms indikacijoms ir įvertinus galimą naudą bei riziką“, – paaiškina profesorė.
Tačiau antibiotikai nėra universalus sprendimas, ypač jeigu šlapinimosi sutrikimus sukelia ne bakterinė infekcija. Esant patvirtintoms pasikartojančioms bakterinėms infekcijoms, galima svarstyti ir neantibiotines profilaktikos priemones. Viena jų – spanguolių preparatai.
Gydytojos teigimu, daliai moterų jie gali sumažinti infekcijų pasikartojimo riziką, tačiau veiksmingumas priklauso nuo preparato sudėties ir kitų veiksnių. Svarbu suprasti, kad tokie preparatai nepakeičia aktyvios bakterinės infekcijos gydymo.
Kai dėl nemalonių pojūčių pradedama vengti intymumo
41-erių Elzės istorija rodo, kad nuolat pasikartojantys negalavimai gali paveikti kur kas daugiau nei vien fizinę savijautą. Moteris prisipažįsta pradėjusi vengti intymių santykių, nes bijo vėl patirti tuos pačius simptomus.
Profesorės teigimu, ilgainiui tokia patirtis gali turėti įtakos ir emocinei būklei, ir poros santykiams: „Kai po lytinių santykių nuolat atsiranda skausmas, deginimas ar kiti nemalonūs simptomai, ilgainiui gali atsirasti nerimas, baimė, pradedama vengti intymumo. Tai veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir emocinę būklę bei poros santykius“.
Gydytoja primena, kad kai kurie simptomai gali įspėti apie rimtesnę būklę. Karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus juosmens skausmas, pykinimas ar vėmimas gali rodyti į inkstus išplitusią infekciją. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Pastebėjus kraują šlapime, taip pat reikalingas medicininis įvertinimas.
Prof. dr. D. Bartkevičienė pabrėžia, kad svarbiausia – išsiaiškinti, kas sukelia pasikartojančius negalavimus: „Pasikartojantys šlapinimosi sutrikimai po lytinių santykių gali turėti skirtingas priežastis. Jas tiksliai nustačius, galima parinkti veiksmingą, individualiai pacientei tinkamą gydymą. Mūsų tikslas – ne vien sumažinti simptomus, bet ir padėti moteriai susigrąžinti gerą savijautą bei visavertį intymų gyvenimą“.
