Įvertinus širdies ir kraujagyslių ligų riziką galima užbėgti tragiškoms pasekmėms už akių. Štai kodėl reguliarus tikrinimasis turėtų būti prioritetas visiems, siekiantiems gyventi sveikiau.
Kaip aiškina šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė, cholesterolis yra tam tikra riebalų forma, kurių mums reikia, tačiau jo diagnostika nėra tokia paprasta. Kaip ji priduria, nėra vien tik juoda arba balta, o tiriant stebėti reikėtų „bendrą paveikslą“.
Vienas svarbus rodiklis, kurį svarbu išsitirti
Šeimos gydytoja sako, kad cholesterolio tyrimai per pastaruosius kelis dešimtmečius labai pasikeitė ir tapo išsamesni. Iš pradžių buvo matuojamas tik bendras cholesterolio kiekis, vėliau jis pradėtas skirstyti į „gerąjį“ ir „blogąjį“. Dar vėliau atsirado lipidograma, kuri leidžia tiksliai įvertinti bendrą cholesterolį, MTL (blogąjį), DTL (gerąjį) cholesterolį ir trigliceridus. Galiausiai pradėtas skaičiuoti ir ne DTL cholesterolis, kuris apima visus blogiuosius cholesterolius.
Jeigu paciento bendras cholesterolis yra geras, tai nebūtinai reiškia, kad rizikos nėra.
„Tačiau tyrimai žengia į priekį ir dabar galima padaryti dar tikslesnius tyrimus bei ištirti tokius rodiklius kaip lipoproteinas A, apolipoproteinas A1, apolipoproteinas B, ir jų santykį.Taigi, kaip matome, tų rodiklių yra labai daug, todėl žmogui susigaudyti gali būti ne taip paprasta. Jeigu paciento bendras cholesterolis yra geras, tai nebūtinai reiškia, kad rizikos nėra. Atrodo, kaip taip gali būti, juk rodikliai atitinka normas? O iš tiesų būtina atsižvelgti į gerojo ir blogojo cholesterolio santykį bei kitus rodiklius, atlikti nuodugnesnius tyrimus“, – aiškina gydytoja.
Ji priduria, kad pasidaryti bent kartą gyvenime lipoproteino A tyrimą reikėtų visiems, nes jis parodo, kiek genetiškai yra užprogramuota cholesterolio pasigaminti patiems. Šitas rodiklis kol kas nėra gydomas ar koreguojamas, tačiau vyksta tyrimai ir galbūt ateityje bus sprendimų, kaip jį kontroliuoti.
„Jeigu padarome bendrus tyrimus ir jie geri, visgi, vertėtų atlikti išplėstinį tyrimą, kad išsiaiškintume, ar nėra tos paslėptos rizikos patirti infarktą ar susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis dėl genetinio polinkio. Žinodami rezultatus galime koreguoti esamus įpročius, gyvenseną, kad ta rizika būtų dar mažesnė“, – sako gydytoja.
Ji aiškina, kad minėtas rodmuo (lipoproteinas A) nemokamai tiriamas tiems žmonėms, kurie patenka į didelės rizikos grupę ir turi apsilankyti pas kardiologą, tačiau pasitarus su šeimos gydytoju jį galima atlikti savo lėšomis savarankiškai. „Vieną kartą per gyvenimą jį verta atlikti visiems, kadangi šis rodmuo gali būti padidėjęs ir tiems, kurių bendras cholesterolis patenka į normas. Tad norisi pabrėžti, kad jeigu jūsų tyrimai normoje, nebūtinai reiškia, kad nesusiduriate su rizika“, – paaiškina gydytoja.
Pavyzdžiui, žmogaus bendras cholesterolis gali būti 5 ir atitikti normas, tačiau jeigu gerojo yra mažiau nei 1, o blogojo daugiau nei 3, tai jau byloja apie riziką ir reikalauja gyvensenos pokyčių.
„Ateina pacientai, kurių cholesterolis 6 – vadinasi, rodmuo jau padidėjęs, tačiau pamatai, kad gerojo labai daug, o blogojo visai mažai. Jeigu gerojo (DTL) yra daugiau, tuo mums yra geriau, nes jis padeda mažinti blogąjį“, – sako gydytoja.
Kodėl cholesterolis auga?
Dažniausiai turime tam tikrų stereotipų, kad jeigu jau žmogus turi antsvorio, tai ir sveikatos problemų, padidėjusį cholesterolį. O štai lieknas iškart priskiriamas prie sveikų. Pasak gydytojos, tiesa yra kažkur per vidurį, kadangi praktikoje būna visko.
Kūno svoris nenurodo, kokie bus cholesterolio rodikliai.
„Pastebėta, kad turintys antsvorio dažniau susiduria su sveikatos problemomis, padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesteroliu, kitų ligų rizika. Mažinant kūno svorį situacija gerėja, o visi rodikliai gerėja. Tačiau praktikoje susiduriame su atvejais, kai yra antsvorio, bet cholesterolio rodikliai yra puikūs. Kitaip tariant, kūno svoris nenurodo, kokie bus cholesterolio rodikliai“, – dalinasi gydytoja ir prideda, kad bet kuriuo atveju svorio kontrolė gerai savijautai yra būtina.
Padidėjęs cholesterolis nebūtinai reiškia, kad jus ištiks infarktas, tačiau tai ženklas, kad turite susirūpinti. Ką mes valgome, kaip mes miegame, koks mūsų svoris – visa tai yra bendra dedamoji dalis.
Cholesterolio mes gauname su maistu, todėl mityba tikrai svarbu. Štai blogieji riebalai, dėl ko auga blogasis (MTL) cholesterolis ir kurių mes taip bijome, atkeliauja iš gyvūninės kilmės, riebių pieno produktų, taip pat mūsų kepenys gamina cholesterolį, tad jo kiekis gali būti nulemtas ir genetiškai, paveiktas ir gretutinių ligų.
Stresas taip pat griežia ne paskutiniu smuiku. Pasak gydytojos, įrodyta, kad dėl streso gali padidėti blogojo cholesterolio kiekis, pradėti vystytis aterosklerozė, tačiau tai labai sunkiai pamatuojamas dalykas.
„Pacientai labai dažnai sako, kad patiria stresą, nurašo padidėjusį kiekį savo emocinei būsenai, tačiau reikia nepamiršti, kad dažniausiai persipina keletas faktorių. Su stresu ateina ir rutinos nebuvimas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, antsvoris, o tai, natūralu, veikia ir cholesterolio kiekį“, – aiškina gydytoja.
Padidėjo – ką daryti?
K.Lebedevaitė aiškina, kad stebėdami cholesterolio kiekį ir įvertindami širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gydytojai remiasi „bendru paveikslu“, vadinasi, įvertina ne tik amžių, bet ir gyvenimo būdą, mitybą, svorio kontrolę ir kt. Įvertinę rodiklius specialistai gali paskirti geriausią cholesterolio kontrolę – nuo gyvensenos pokyčių iki vaistų, tačiau tai yra labai individualizuota ir pritaikoma specialiai tam žmogui.
Su stresu ateina ir rutinos nebuvimas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, antsvoris, o tai, natūralu, veikia ir cholesterolio kiekį.
„Jeigu žmogus neturi gretutinių ligų, yra sveikas, jaunas, sportuoja, nėra kitų rizikos veiksnių, tačiau cholesterolis padidėjęs, iš pradžių galima mėginti peržiūrėti įpročius, kuriuos reikėtų keisti. Ir yra kita medalio pusė – pacientas su antsvoriu, žalingais įpročiais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir kitomis sveikatos bėdomis. Pastaruoju atveju gali reikėti ir vaistų, kad rizika būtų suvaldyta maksimaliai. Visada bandau išaiškinti pacientui, kad vaistus rašome ne be reikalo, kad tai yra labai svarbu“, – aiškina gydytoja ir priduria, kad programos esmė yra užbėgti rimtoms ligoms už akių, kad žmogus kuo ilgiau išliktų darbingas ir geros savijautos.
Bendrosios mitybos rekomendacijos, mažinančios cholesterolį, apima visiems puikiai žinomas taisykles, kurių taip sunku laikytis kasdienybėje: mažinti gyvūninės kilmės, riebių pieno, perdirbtų, saldžių produktų kiekį, atsisakyti alkoholio, nepersivalgyti.
„Apie mėsą, atrodo, žino visi, tačiau su pieno produktais kitaip. Žmogus sako, kad jam cholesterolis auga dėl streso, kad jis nevalgo nieko netinkamo, tačiau kai paklausiu ar tepa sviestą, geria pieną, deda sūrį ant sumuštinio, ant picos, valgo riebią varškę, paaiškėja, kad tikrai taip. Žinoma, aš nesakau, kad jūs turite visiškai išimti pieno produktus iš raciono, tačiau skaityti etiketes ir rinktis palankesnius produktus sveikatai tikrai galima: vietoj 9 proc. varškės galima rinktis liesą, vietoj 3,5 proc. pieno ieškoti 2 proc. ir panašiai“, – paaiškina K.Lebedevaitė.
Norintiems pasikelti gerąjį cholesterolį, ji rekomenduoja valgyti daugiau žuvies, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, taip pat avokadų, riešutų, sėklų, rinktis alyvuogių aliejų. Tiesa, ji primena, kad visur turi būti saikas.
„Įtraukti į racioną minėtų produktų reikia saikingai – dėžė avokadų per savaitę pablogins situaciją. Taip pat gerkite daug vandens, valgykite kuo daugiau daržovių per dieną (400 g) ir, žinoma, judėkite. Judėjimas turi tapti it dantų valymas – kasdien ir be jokių kalbų“, – pataria gydytoja.
Paklausta apie kiaušinius, kurie atsiduria apkalbų sūkuryje, šeimos gydytoja paaiškina, kad kiaušinio baltymas tikrai puikus pasirinkimas, o trynyje gali būti cholesterolio. Visgi, ji pataria į viską žvelgti kur kas plačiau: „Pirmiausia susitvarkykime visa kita – bendrą mitybą, judėjimą, žalingus įpročius, o tada, jau galima pradėti galvoti ir apie kiaušinius“, – sakė gydytoja.
Apibendrindama K.Lebedevaitė priduria, kad itin svarbu laikytis balanso – tiek gyvenime, tiek darbe, tiek rūpinantis sveikata. Miegas, fizinis aktyvumas, tinkama mityba ir streso valdymas gali padėti ne tik geriau pasijausti, bet ir sumažinti cholesterolio kiekį.
