Tam pritaria ir žymus kardiologas dr. Oliveris Guttmanas, kuris teigia, kad šis stereotipas gali būti pavojingai klaidinantis. Vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra didelis cholesterolio kiekis, todėl gydytojas įspėja, kad jis gali paveikti žmones, kurie atrodo liekni, sportiški ir sveiki, rašoma „Daily Mail“.
Nors nesveiki įpročiai, tokie kaip mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, gausus alkoholio vartojimas ir fizinio krūvio vengimas, gali padidinti širdies priepuolio riziką, dr. O. Guttmanas pabrėžia, kad vien kūno forma nepasako visos istorijos.
„Cholesterolio kiekį lemia daugelis veiksnių, ne tik kūno svoris, – sako jis. – Genetika, mityba, amžius ir fizinis aktyvumas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Problema ta, kad didelis cholesterolio kiekis paprastai nesukelia jokių simptomų – kol nebūna per vėlu.“
Dažnai apibūdinamas kaip „tylusis žudikas“, didelis cholesterolio kiekis padidina širdies priepuolio, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką – tai pagrindinė mirties ir negalios priežastis Jungtinėje Karalystėje, kasmet lemianti apie 170 000 mirčių. Dr. O. Guttmanas siekia padėti žmonėms aiškiai atskirti faktus nuo mitų – taip pat suprasti skirtumą tarp gerojo ir blogojo cholesterolio, kad jie galėtų geriau pasirūpinti savo širdies sveikata ir sumažinti širdies ligų riziką.
Kas yra cholesterolis – ir ar jis apskritai blogas?
Pirmiausia svarbu suprasti, kas iš tikrųjų yra cholesterolis. Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, vadinama lipidu, randama kiekvienoje kūno ląstelėje. Ne visas cholesterolis yra kenksmingas. DTL cholesterolis, dažnai vadinamas „geruoju“ tipu, padeda pernešti cholesterolio perteklių kraujyje atgal į kepenis, kur jis gali būti suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
Tačiau MTL cholesterolis, vadinamasis „blogasis“ tipas, elgiasi kitaip. Jis gali kauptis arterijų sienelėse, formuodamas riebalines sankaupas, kurios siaurina kraujagysles ir padidina širdies priepuolio bei insulto riziką. Jei DTL lygis per žemas, šis žalingas cholesterolis gali kauptis lengviau. Dr. Guttmanas teigia, kad būtent dėl šios priežasties vien bendrojo cholesterolio rodiklis nepasako visos istorijos. „Du žmonės gali turėti tą patį bendrą cholesterolio lygį, bet labai skirtingą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, priklausomai nuo to, kaip šie komponentai yra subalansuoti“, – aiškina jis.
Vertindami širdies ligų riziką, gydytojai taip pat atsižvelgia į kitus veiksnius, tokius kaip kraujospūdis, amžius, rūkymas, diabetas ir šeimos istorija, todėl niekada nereikia susitelkti tik į vieną skaičių.“
Esu lieknas ir sveikas, ar vis dar galiu turėti aukštą cholesterolio kiekį?
Daugelis žmonių mano, kad jei jie yra liekni ir fiziškai aktyvūs, jiems nereikia nerimauti dėl savo cholesterolio. Tačiau, pasak dr. Guttmano, šis įsitikinimas gali būti pavojingai klaidinantis. „Lieknumas negarantuoja sveiko cholesterolio lygio“, – sako jis. – Cholesterolio kiekiui įtakos turi daug veiksnių, ne tik svoris.“
Kai kurie žmonės, kurie atrodo labai sportiški ir palaiko sveiką svorį, vis tiek gali turėti aukštą cholesterolio kiekį, nes jų organizmas natūraliai jo gamina daugiau. Aukštas cholesterolio kiekis taip pat gali būti paveldimas. Svarbūs ne tik bendri kūno riebalai, bet ir visceraliniai riebalai – riebalai, kaupiami giliai pilvo srityje aplink organus. Šio tipo riebalai yra susiję su didesniu žalingo MTL cholesterolio kiekiu ir didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Tyrimai rodo, kad dietos, kuriose gausu sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų maisto produktų, gali skatinti visceralinių riebalų kaupimąsi net ir žmonėms, kurie atrodo liekni. „Vienintelis būdas sužinoti savo lygį yra kraujo tyrimas“, – sako dr. O.Guttmanas. – Turėtumėte jį reguliariai tikrinti, kad įsitikintumėte, jog jis nepastebimai nedidėja.“
Ar, būdama moterimi, turiu taip pat nerimauti dėl cholesterolio?
Nors moterys paprastai rečiau nei vyrai patiria širdies smūgį, cholesterolis vis tiek yra svarbus rizikos veiksnys. Dr. O.Guttmanas paaiškina, kad moterys linkusios susirgti širdies ligomis vėliau, iš dalies dėl apsauginio estrogeno poveikio prieš menopauzę. Tačiau rizika smarkiai padidėja po menopauzės.
„Širdies ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių“, – sako jis. Kitas iššūkis yra tas, kad moterų simptomai dažnai būna mažiau būdingi nei klasikinis spaudžiantis krūtinės skausmas, kurį dažnai apibūdina vyrai. „Dėl šių priežasčių svarbu, kad moterys taip pat atkreiptų dėmesį į savo širdies ir kraujagyslių sveikatą, įskaitant cholesterolio kiekį ir kitus rizikos veiksnius, ir kreiptųsi į gydytoją, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.“
Ar dieta gali „panaikinti" aukštą cholesterolio kiekį?
Dieta gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant cholesterolio kiekį. Maisto produktai, kuriuose gausu tirpių skaidulų, pavyzdžiui, avižos, pupelės ir lęšiai, gali padėti sumažinti žalingo MTL cholesterolio kiekį. Avižose yra beta gliukano – tirpių skaidulų rūšies, kuri žarnyne sudaro gelio pavidalo medžiagą ir jungiasi su cholesteroliu, neleisdama daliai jo absorbuotis į kraują. Anksčiau šiais metais paskelbti tyrimai parodė, kad vos dvi dienas valgant košę, MTL cholesterolio kiekis gali sumažėti iki 10 procentų, ypač žmonėms, sergantiems metaboliniu sindromu – būklių grupe, įskaitant nutukimą, aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, didinančią širdies ligų riziką.
