Sekite 15min Google
Naujausi tyrimai ne tik padeda geriau suprasti bendrosios nejautros poveikį, bet ir pateikia netikėtų užuominų apie tai, kur slypi žmogaus sąmonė ir ar tarp visiško budrumo bei sąmonės netekimo egzistuoja dar viena būsena, rašo BBC.
Kadaise operuodavo sąmoningus pacientus
1797 metais britų admirolui Horatio Nelsonui buvo amputuota dešinė ranka. Operacija išgelbėjo jo gyvybę, tačiau, pasak legendos, vienintelė jam pasiūlyta nuskausminimo priemonė buvo gurkšnis romo.
Didžiąją žmonijos istorijos dalį net galūnių amputacijos buvo atliekamos pacientams nepraradus sąmonės. Padėtis iš esmės pasikeitė 1846 metais pradėjus taikyti bendrąją nejautrą.
Atsirado galimybė laikinai ir kontroliuojamai išjungti žmogaus sąmonę, atlikti operaciją, o paskui pacientą pažadinti. Vis dėlto praėjus beveik dviem šimtmečiams mokslininkai dar negali tiksliai paaiškinti, kaip cheminės medžiagos sukuria tokią būseną.
Smegenys „nutyla“, tačiau ne visos vienu metu
Yra įvairių nejautros rūšių. Vieni vaistai slopina skausmą konkrečioje kūno vietoje, kiti ramina ir migdo. Bendroji nejautra veikia stipriau – žmogus netenka sąmonės ir nesuvokia, kas vyksta aplinkui.
Šią būseną gali sukelti labai skirtingos cheminės sandaros medžiagos – nuo praktikoje retai naudojamų dujų, tokių kaip ksenonas, iki plačiai taikomo propofolio.
Visos jos vienaip ar kitaip sutrikdo smegenų nervinių ląstelių tarpusavio ryšį. Magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad taikant bendrąją nejautrą sumažėja bendras smegenų aktyvumas.
Tačiau mokslininkai vis dar nežino, ar sąmonei išjungti būtina nuslopinti visas smegenis, ar pakanka paveikti kelias svarbiausias jų sritis.
Londono imperatoriškojo koledžo biofizikos ir anestezijos profesorius Nickas Franksas pastebi, kad kai kurios smegenų dalys į anestetikus reaguoja jautriau ir veiklą nutraukia anksčiau. Todėl kyla klausimas, ar būtent jos paleidžia visų smegenų „išsijungimo“ procesą.
Viena smegenų sritis užgęsta pirmiausia
Ypatingą mokslininkų dėmesį patraukė gumburas – giliai smegenyse esanti kiaušinio formos struktūra, veikianti kaip svarbus informacijos perdavimo centras.
Tyrimai rodo, kad taikant bendrąją nejautrą gumburo veikla nuslopsta viena pirmųjų. Ši sritis taip pat reikšminga užmiegant ir palaikant miegą.
Todėl mokslininkai svarsto, ar anestetikai neperima natūralių smegenų užmigimo mechanizmų kontrolės.
Su gyvūnais atlikti bandymai parodė, kad stimuliuojant konkrečią gumburo dalį iš nejautros būsenos juos galima pažadinti. Taip pat yra duomenų, jog gumburo stimuliacija gali padėti atgauti sąmonę kai kuriems komos ištiktiems pacientams.
Vis dėlto dar neįrodyta, kad būtent ši smegenų sritis yra pagrindinis bendrosios nejautros taikinys.
Kiti mokslininkai sąmonės „namais“ laiko smegenų žievę – išorinį raukšlėtą smegenų sluoksnį. Dar viena teorija pabrėžia kaktinių ir momeninių skilčių svarbą. Kaktinė skiltis dalyvauja priimant sprendimus ir kritiškai mąstant, o momeninė – apdorojant jutiminę informaciją, pavyzdžiui, prisilietimą.
Ar tarp sąmonės ir nesąmoningumo yra tarpinė būsena?
Daugeliui pacientų bendroji nejautra reiškia visišką sąmonės ir prisiminimų apie operaciją praradimą. Tačiau taip nutinka ne visiems.
Skaičiuojama, kad maždaug vienas iš 15 tūkst. pacientų vėliau gali prisiminti tam tikrus operacijos momentus. Šis retas reiškinys vadinamas netyčiniu sąmoningumu bendrosios nejautros metu.
Oksfordo universitetinių ligoninių gydytojas anesteziologas Jaideepas Panditas mano, kad kai kurie pacientai gali patekti į savotišką „trečiąją būseną“ – tarpinę padėtį tarp budrumo ir visiško sąmonės netekimo.
Atlikdamas eksperimentus gydytojas pacientams skyrė anestetikų ir raumenis atpalaiduojančių vaistų. Tačiau turniketu sustabdė pastarųjų poveikį vienam dilbiui, todėl pacientai galėjo pajudinti plaštaką, nors likusi kūno dalis buvo nejudri.
Paaiškėjo, kad maždaug trečdalis pacientų, išoriškai neatrodžiusių sąmoningi ir nerodžiusių skausmo požymių, paprašyti sugebėjo suspausti tyrėjo pirštus.
Pasak J.Pandito, tai gali rodyti, kad sąmonė nėra paprastas jungiklis, turintis tik dvi padėtis – „įjungta“ ir „išjungta“. Tarp jų gali egzistuoti sunkiai pastebima tarpinė būsena.
Kembridžo universiteto neurologas Andrea Luppi tyrė, kaip bendroji nejautra pakeičia skirtingų smegenų sričių tarpusavio ryšius.
Budraus žmogaus smegenų aktyvumo ir ryšių modelis yra toks individualus, kad jį galima palyginti su piršto atspaudu. Tačiau praradus sąmonę šis išskirtinumas sumažėja.
Tyrėjai nustatė, kad bendrosios nejautros paveiktų žmonių smegenys tampa panašesnės vienos į kitas. Be to, anestezuoto žmogaus smegenų veiklos modelis tampa sunkiau atskiriamas nuo kitų primatų smegenų veiklos.
Tai leidžia manyti, kad anestetikai labiausiai paveikia evoliuciškai naujausias žmogaus smegenų sritis – tas, kurios gali būti susijusios su sudėtingesniais mąstymo ir sąmoningumo procesais.
Nutrūksta ryšiai tarp skirtingų sričių
Pasak A.Luppi, vienas svarbiausių bendrosios nejautros požymių – nutrūkstanti laisva komunikacija tarp nutolusių smegenų sričių.
Kai žmogus nemiega, tarpusavyje gali sąveikauti net tos smegenų dalys, kurios nėra tiesiogiai sujungtos. Taikant bendrąją nejautrą tokie ryšiai tampa labai reti. Dažniausiai „kalbasi“ tik tos sritys, kurias jungia tiesioginiai nerviniai keliai.
Mokslininko teigimu, budrumo metu sąmonės srautas nukreipia nuolat besikeičiančius smegenų aktyvumo modelius. Taikant nejautrą ši veikla tarsi lieka be krypties.
Šie rezultatai pagrindžia teoriją, kad sąmonė nėra sutelkta viename smegenų taške. Ji gali atsirasti tuomet, kai skirtingi smegenų centrai darniai keičiasi informacija.
Bendrąją nejautrą galima palyginti su valstybės valdymo sutrikdymu išjungus ryšio sistemas. Atskiros institucijos vis dar egzistuoja, tačiau nebegalėdamos bendrauti jos nebesudaro vientisos veikiančios sistemos.
Anestetikai ir psichodelikai veikia priešingai
Bendroji nejautra gali padėti geriau suprasti ne tik sąmonės išnykimą, bet ir tai, kaip ją pakeičia psichodelinės medžiagos, pavyzdžiui, LSD ar psilocibinas.
Anestetikai sumažina skirtingų smegenų sričių komunikaciją. Psichodelinės medžiagos, priešingai, paskatina atsirasti naujus, neįprastus jų tarpusavio ryšius.
Tai gali paaiškinti, kodėl veikiant šioms medžiagoms pakinta aplinkos, laiko, savęs ir tikrovės suvokimas.
Bendroji nejautra šiandien taikoma kasdien ir yra vienas svarbiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Tačiau tikslus jos poveikis sąmonei tebėra neatsakytas klausimas.
Stanfordo universiteto anesteziologijos profesorius Borisas Heifetsas pripažįsta, kad dabartinis žmonijos supratimas apie sąmonę vis dar labai ribotas.
Būtent todėl anestetikai mokslininkams tokie vertingi. Jie leidžia sąmonę laikinai ir kontroliuojamai išjungti, o stebint, kas tuo metu pasikeičia smegenyse, priartėti prie atsakymo, kaip ji apskritai atsiranda.
