Sekite 15min Google
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai vystosi palaipsniui, todėl gali ilgai likti nepastebėtas ar ignoruojamas. Problemos mastą Lietuvoje rodo Higienos instituto duomenys: 2025 m. kurtumas arba prikurtimas buvo užregistruotas 80 654 šalies gyventojams. Palyginti su 2017 m., šis skaičius padidėjo beveik 63 proc. Vis dėlto tikrasis klausos sutrikimų mastas gali būti gerokai didesnis, nes dalis žmonių klausos sutrikimo dar neatpažino arba dėl jo nesikreipė.
Girdime balsą, bet ne visus žodžius
Pasak klausos specialistės Agnės Staputienės, pirmieji silpstančios klausos požymiai dažnai atrodo pernelyg nereikšmingi, kad žmogus juos susietų su klausos sutrikimu.
„Šiek tiek garsiau pasileidžiame televizorių, paprašome pakartoti, o ko nors neišgirdę pagalvojame, kad žmogus tiesiog neaiškiai kalba. Dažnai pirmiausia pajuntame ne tai, kad negirdime, o tai, kad garsą girdime, tačiau nesuprantame žodžio prasmės – ją tenka nuspėti iš konteksto“, – pasakoja specialistė.
Taip gali nutikti todėl, kad klausa neretai pradeda silpti nuo aukšto dažnio garsų. Jiems priklauso ir kalbos aiškumui svarbūs priebalsiai, pavyzdžiui, s, š, f, t ar k. Žmogus girdi pašnekovo balsą, tačiau nebeatskiria dalies kalbos garsų, todėl panašiai skambančius žodžius gali supainioti – pavyzdžiui, „sviestą“ išgirsti kaip „miestą“, o „lašą“ – kaip „lapą“.
Ramiame kambaryje, kalbantis su vienu žmogumi, trūkstamą informaciją dar padeda atkurti pokalbio kontekstas, pašnekovo veido išraiška ar lūpų judesiai. Klausos sunkumai daug aiškiau išryškėja šeimos susibūrime, konferencijoje ar darbo susitikime, kuriame vienu metu kalba keli žmonės.
„Triukšmingoje aplinkoje smegenims tampa sunkiau atskirti kalbą nuo kitų garsų, nes jos nebegauna visos reikalingos akustinės informacijos. Žmogus gali gerai suprasti lėtą ir aiškią vieno pašnekovo kalbą, tačiau pasimesti greitame grupės pokalbyje. Dažnai sunkiau suprantami ir aukštesni vaikų bei moterų balsai“, – paaiškina A. Staputienė.
Pokyčius pirmieji dažnai pastebi artimieji
Kadangi klausa silpsta pamažu, žmogus prie pokyčių prisitaiko. Smegenys neišgirstas pokalbio dalis mėgina atkurti pagal pokalbio kontekstą ir ankstesnę informaciją. Kol tai pavyksta, gali atrodyti, kad su klausa viskas gerai, o sunkumų kyla tik dėl aplinkos ar neaiškiai kalbančių pašnekovų.
A. Staputienės vertinimu, maždaug pusė į patikrą atvykstančių žmonių tai padaro paskatinti artimųjų ar kolegų.
„Aplinkiniai dažnai pirmieji pastebi, kad žmogui reikia viską pakartoti, televizorius veikia gerokai garsiau arba pokalbio metu jis atsako ne visai į tai, ko buvo paklaustas. Pats žmogus gali nemanyti turintis problemą, tačiau atlikus tyrimą paaiškėja, kad realus klausos slenkstis yra prastesnis, nei jis jautė“, – sako specialistė.
Tarp pirmųjų ženklų – vis dažnesnis prašymas pakartoti, sunkumai susikalbant telefonu, neįprastai garsus paties žmogaus balsas, spengimas, cypimas ar ūžimas ausyse. Apie silpstančią klausą gali išduoti ir pasikeitę bendravimo įpročiai: pokalbiai didesnėje grupėje pradeda varginti, o susibūrimų ar kitų triukšmingų vietų norisi vengti.
Pats žmogus šių sunkumų nebūtinai sieja su klausa. Jam gali atrodyti, kad aplinka tapo per triukšminga, žmonės kalba per greitai, o nuovargį po susitikimo lėmė ilgas ar intensyvus pokalbis.
Klausos sutrikimai – ne tik vyresnio amžiaus žmonių problema
Su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas ryškiausiai pasireiškia sulaukus 60–65 metų, tačiau, pasak A. Staputienės, pirmieji išmatuojami pokyčiai gali būti fiksuojami jau sulaukus 40–50 metų.
„Patikrose pastebime ir jaunesnių žmonių, kurių klausai įtakos gali turėti dažnas ausinių naudojimas dideliu garsu, koncertai ar triukšminga darbo aplinka. Vis dar norėtųsi, kad klausą pradėtume tikrinti atsakingiau ir anksčiau, nelaukdami ryškaus pablogėjimo“, – teigia specialistė.
Net ir pastebėję pirmuosius požymius žmonės neretai delsia kreiptis. A. Staputienės teigimu, vis dar gajus įsitikinimas, kad klausos sutrikimai ir klausos aparatai susiję tik su senatve. Dalis žmonių mano dar girdintys „pakankamai gerai“, baiminasi patikros rezultatų, galimų išlaidų arba tiesiog atideda rūpinimąsi savo sveikata.
Kada planuoti patikrą, o kada kreiptis skubiai?
Jeigu klausantis kasdienių pokalbių tenka dėti vis daugiau pastangų arba nuolat kartojasi bent keli anksčiau minėti požymiai, klausos patikros nereikėtų atidėlioti.
A. Staputienė klausą rekomenduoja profilaktiškai tikrinti kartą per metus, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms ir tiems, kurie daug laiko praleidžia triukšmingoje aplinkoje.
Tačiau laipsniško ir staigaus klausos pablogėjimo nereikėtų painioti. Jeigu klausa staiga susilpnėja, ypač vienoje ausyje, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
„Laipsniškas klausos silpnėjimas yra priežastis suplanuoti patikrą, o staigus, ypač vienpusis, klausos praradimas – priežastis nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos“, – pabrėžia A. Staputienė.
Prastesnis klausos patikros rezultatas savaime nereiškia, kad žmogui iš karto reikės klausos aparato. Silpnesnę klausą gali lemti ne tik amžiniai pokyčiai ar ilgalaikis triukšmo poveikis, bet ir sieros kamštis, uždegimas ar kita medicininė problema. Todėl pirmiausia svarbu nustatyti tikrąją pablogėjimo priežastį.
„Familia Clinica“ klausos specialistai dirba kartu su gydytojais otorinolaringologais. Gydytojas atlieka reikalingus tyrimus ir nustato klausos silpnėjimo priežastį, o prireikus klausos specialistas parenka ir individualiai pritaiko klausos aparatą. Toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad žmogui būtų suteikta jo būklei tinkama pagalba.
Būtent todėl svarbu klausos pokyčių neatidėlioti iki tol, kol jie tampa ryškūs. Pasitikrinti verta jau tada, kai žmogus vis dar girdi aplinkos garsus, tačiau kasdieniams pokalbiams suprasti turi dėti vis daugiau pastangų. Kuo anksčiau pokyčiai pastebimi, tuo greičiau galima išsiaiškinti jų priežastį ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.
--
