Sekite 15min Google
Vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kaip išvengti naudojimo klaidų, kurios gali sukelti ir regėjimą pažeidžiančias infekcijas, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Kodėl akys yra tokios jautrios?
Ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, kuris neturi kraujagyslių, todėl ši akies dalis lengviau veikiama išorinių infekcijų. „Kontaktinis lęšis, uždengdamas rageną, sumažina patenkančio deguonies kiekį ir sukuria drėgną aplinką, kurioje, esant netinkamai higienai, gali sparčiai daugintis įvairios bakterijos.
Todėl net nedidelė higienos klaida, pavyzdžiui, kontaktinių lęšių keitimas neplautomis rankomis, maudymasis baseine, jūroje ar ežere su kontaktiniais lęšiais, miegojimas su tam netinkamais lęšiais, gali sukelti palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi, o jos – infekciją akių zonoje“, – vardina E. Ramaškienė.
Vaistininkė vardina kitas pasikartojančias klaidas naudojant kontaktinius lęšius, viena dažniausių – per ilgas lęšių naudojimas, nepaisant gamintojo nurodymų bei lęšių plovimas vandeniu, o ne specialiu skysčiu.
„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į lęšių dezinfekciją, kontaktinių lęšių dėklo keitimą bei makiažo naudojimą. Kontaktinius lęšius reikėtų įsidėti prieš naudojant blakstienų tušą ar kitas kosmetikos priemones akims, o prieš nuvalant makiažą, būtina lęšius išsiimti.
Kitu atveju, kremai, akių pieštukas ar tušas gali palieka riebalines nuosėdas ant lęšių. Jos sumažina lęšių pralaidumą deguoniui, sukelia diskomfortą bei iškreipia regėjimo aiškumą, tuo pačiu, akies zona tampa palankia terpe bakterijų dauginimuisi“, – paaiškina E. Ramaškienė.
Dažniausios infekcijos
Klaidinga kontaktinių lęšių priežiūra kartais gali sukelti nedidelius nepatogumus, tačiau netinkamas naudojimas gali sukelti ir stiprius paviršinius akių pažeidimus.
„Dažnai pasitaikanti komplikacija – bakterinis keratitas. Jis gali išsivystyti, kai nešvarus lęšis liečiasi su ragena, o per mažiausią, kartais net nepastebimą pažeidimą, bakterijos patenka giliau. Būtent todėl svarbu neatidėlioti kreipimosi į specialistą, jei atsiranda skausmas ar neįprastas paraudimas“, – sako E. Ramaškienė.
Dar viena dažna akių būklė – konjunktyvitas. Jis gali išsivystyti, kai į akį patenka svetimkūnis, bakterijos, virusai ar alergenai. Tuomet organizmas į dirgiklį reaguoja akies paraudimu, niežuliu ir padidėjusiu ašarojimu, bandydamas jį „išplauti“.
Kada kreiptis į gydytoją?
Retesnė, tačiau specialisto priežiūros reikalaujanti akių infekcija – akantamebinis keratitas, susijęs su lęšių sąlyčiu su vandeniu, pavyzdžiui, maudantis su kontaktiniais lęšiais baseine ar natūraliuose vandens telkiniuose.
„Vandenyje esančios amebos gali prikibti prie lęšių ir kartu su jais patekti ant akies. Patekusios į rageną jos sukelia sunkų uždegimą ir pažeidžia nervines galūnes, todėl skausmas šiuo atveju būna gerokai stipresnis, nei konjuktyvito atveju.
Be stipraus skausmo, žmogus gali jaust ir voko spazmus, stiprų junginės paraudimą, labai gausų ir nevalingą ašarojimą, jautrumą šviesai ir palaipsniui silpnėjantį regėjimą. Tai skubi būklė, todėl pastebėjus šiuos simptomus, būtina uo skubiau kreiptis į gydytoją“, – paaiškina E. Ramaškienė.
Pasak vaistininkės, kai lengvą akių sausumą ar dirginimą, sukelia ilgas kontaktinių lęšių dėvėjimas, darbas prie kompiuterio ekrano ar kondicionuojamas oras, dažniausiai šiuos simptomus padeda sumažinti drėkinamieji akių lašai. Visgi, jei jaučiamas akių skausmas, akys stipriai parausta, atsiranda pūlingų išskyrų ar pablogėja regėjimas, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
