JAV mokslininkai mano, kad gyvenimo būdo pokyčiai, kuriais siekiama sumažinti šių riebalų kiekį, galėtų sulėtinti Alzheimerio ligą arba užkirsti jai kelią, rašoma „Irish Star“.
Pagrindinė tyrimo autorė dr. Mahsa Dolatshahi pažymėjo: „Tai labai svarbus rezultatas. Alzheimerio ligos patologiją tyrėme žmonėms, sulaukusiems vidutinio amžiaus – 40-ies ir 50-ies metų. Tuo metu, kai ligos patologija yra ankstyviausios stadijos, o galimi pokyčiai, pavyzdžiui, svorio ir visceralinių riebalų kiekio mažinimas, yra veiksmingesnė priemonė, padedanti užkirsti kelią ligai arba atitolinti jos pradžią.“
Kadangi Alzheimerio liga diagnozuota maždaug 6,9 mln. amerikiečių, tyrimuose pabrėžiama gyvenimo būdo veiksnių svarba šiai ligai.
Tyrime, kuriame dalyvavo 80 vidutinio amžiaus kognityvinių sutrikimų neturinčių dalyvių, kurių vidutinis amžius buvo 49,4 metų, o 57,5 proc. buvo nutukę, ypač akcentuotas nutukimas ir kūno masės indeksas (KMI).
Visiems dalyviams buvo atlikta smegenų pozitronų emisijos tomografija (PET), magnetinio rezonanso tomografija, taip pat gliukozės ir insulino bei cholesterolio tyrimas. Atlikus pilvo magnetinio rezonanso tomografiją, buvo išmatuotas poodinių riebalų (riebalų po oda) ir visceralinių riebalų (riebalų, supančių organus) kiekis.
Dr. M.Dolatshahi sakė: „Mes ištyrėme KMI, visceralinių riebalų, poodinių riebalų, kepenų riebalų, šlaunų riebalų ir raumenų, taip pat atsparumo insulinui ir DTL „gerojo cholesterolio“ ryšį su baltymais beta amiloidais ir tau sergant Alzheimerio liga.“ Tikinama, kad šių baltymų kaupimasis ir sukelia Alzheimerio ligą.
Tyrimo rezultatai, pristatyti kasmetiniame Šiaurės Amerikos radiologų draugijos susitikime Čikagoje, atskleidė, kad didesnis visceralinių riebalų kiekis buvo susijęs su padidėjusiu amiloido kiekiu ir už tai net 77 proc. atsakingas aukštas KMI.
Tačiau kitų rūšių riebalai nepaaiškino su nutukimu susijusios Alzheimerio patologijos padidėjimo. Dr. M.Dolatshahi sakė: „Mūsų tyrimas parodė, kad didesnis visceralinių riebalų kiekis buvo susijęs su didesniu dviejų Alzheimerio ligos patologinių baltymų – amiloido ir tau – kiekiu PET. Mūsų žiniomis, mūsų tyrimas yra vienintelis, kuriame šie rezultatai buvo nustatyti vidutinio amžiaus žmonėms, kai mūsų tyrimo dalyviams iki pirmųjų Alzheimerio ligos sukeliamos demencijos simptomų buvo likę keli dešimtmečiai.“
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad didesnis atsparumas insulinui ir mažesnis DTL („gerojo cholesterolio“) kiekis buvo susijęs su dideliu amiloido kiekiu smegenyse. Visceralinių riebalų poveikis amiloido patologijai šiek tiek sušvelnėjo asmenims, kurių DTL kiekis buvo didesnis.
Tyrimo vyresnysis autorius profesorius Cyrus Raji sakė: „Pagrindinė mūsų darbo išvada yra ta, kad Alzheimerio ligos rizikos valdymas nutukimo atveju turės būti susijęs su medžiagų apykaitos ir lipidų problemomis, kurios dažnai kyla dėl didesnio kūno riebalų kiekio.“
Dr. M.Dolatshahi pabrėžė, kad nors ankstesniuose tyrimuose buvo įrodyta didelio KMI įtaka smegenų ląstelių pažeidimui, nė viename iš jų nebuvo tiriamas skirtingas visceralinių ir poodinių riebalų ar medžiagų apykaitos vaidmuo, susijęs su Alzheimerio amiloido patologija tokiame ankstyvame etape kaip vidutinis amžius.
Mokslininkai taip pat ketina pristatyti kito tyrimo išvadas, kuriose nurodoma, kaip nutukimas ir visceraliniai riebalai mažina kraujotaką smegenyse.
Tyrimo metu mokslininkai atliko kognityviai normalių suaugusiųjų, turinčių skirtingą kūno svorį, smegenų ir pilvo skenavimą, siekdami išsiaiškinti, kaip riebalų sankaupos veikia smegenų kraujotaką. Žmonių, turinčių daugiau vidinių pilvo riebalų, bendra smegenų kraujotaka buvo prastesnė. Kita vertus, nebuvo didelio smegenų kraujotakos skirtumo tarp tų, kurie turėjo daugiau ar mažiau poodinių riebalų.
Profesorius C.Raji pažymėjo: „Šis darbas turės didelę įtaką visuomenės sveikatai, nes beveik trys iš keturių amerikiečių turi antsvorio arba yra nutukę. Žinant, kad visceralinis nutukimas neigiamai veikia smegenis, atsiveria galimybė, kad gydymas keičiant gyvenimo būdą ar vartojant tinkamus medikamentus svoriui mažinti, galėtų pagerinti smegenų kraujotaką ir galbūt sumažinti Alzheimerio ligos naštą bei riziką susirgti.“
