„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė paaiškina, kodėl taip nutinka ir nuo ko iš tiesų priklauso, ar šios dienos bus pakeliamos, ar taps tikru išbandymu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl menstruacijos būna skausmingos?
„Skausmingos menstruacijos mediciniškai vadinamos dismenorėja. Dažniausiai jas sukelia padidėjusi prostaglandinų gamyba. Prostaglandinai yra į hormonus panašios medžiagos, reguliuojančios įvairias fiziologines organizmo funkcijas, įskaitant uždegimą ir skausmą. Kai prostaglandinų susidaro daugiau, gimdos susitraukimai tampa stipresni, todėl atsiranda spazminis skausmas, kuris gali plisti į nugarą ar šlaunis“, – pasakoja vaistininkė G.Nienė.
Pasak jos, menstruacijų skausmo stiprumui taip pat įtakos gali turėti organizmo jautrumas, genetika, stresas, miego trūkumas ar netgi amžius.
„Jaunesniame amžiuje, ypač pirmaisiais metais po menstruacijų pradžios, jos gali būti skausmingesnės. Tačiau jei skausmai staiga sustiprėja vyresniame amžiuje, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tam tikrų ginekologinių ligų, pavyzdžiui, endometriozės, miomų ar kitų uždegiminių ligų“, – išskiria vaistininkė.
G.Nienė pastebi, kad menstruacijų metu daugelis moterų susiduria su diskomfortu, tačiau kartais pačiai sau gali būti sunku atsakyti į klausimą – ar tai normalu, ar visgi derėtų sunerimti?
„Kartais skausmą gali padėti numalšinti šilti kompresai, judėjimas ar nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo skausmo, tačiau jei dėl skausmo tenka atšaukti dienos planus ar praleisti darbus, o kraujavimas yra labai gausus – vertėtų artimiausiu metu kreiptis į ginekologą“, – pataria pašnekovė.
Pradėkite ne nuo vaistų, o nuo kitų priemonių
Užklupus menstruacijų skausmams dažnu atveju imamasi receptinių vaistinių preparatų nuo skausmo, tačiau vaistininkė tikina, kad prieš tai verta išbandyti ir kitas priemones.
„Viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių yra šiluma. Šiltas kompresas gali padėti atpalaiduoti gimdos ir kitus raumenis, pagerinti kraujotaką ir taip sumažinti gimdos spazmų sukeliamą skausmą“, – teigia G.Nienė.
Kitas būdas, apie kurį retai susimąstoma – judėjimas. „Kai skauda, natūralu norėti susisukti į kamuoliuką ir nejudėti. Vis dėlto lengvas fizinis aktyvumas daugeliui moterų padeda. Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, joga ar lengva mankšta skatina endorfinų išsiskyrimą, gerina kraujotaką ir gali sumažinti spazmus. Judėjimas taip pat padeda mažinti įtampą bei nuovargį. Nebūtina sportuoti intensyviai. Kartais pakanka 15–20 minučių ramaus pasivaikščiojimo ar kelių tempimo pratimų namuose“, – sako vaistininkė.
Kartais stresas ir emocinė įtampa gali padidinti jautrumą menstruacijų skausmams. Anot G.Nienės, todėl neretai gali padėti poilsis – kvėpavimo pratimai, meditacija, miegas ar paprasčiausiai skirtas laikas sau.
„Visgi jei iš patirties žinote, kad įprastos priemonės, tokios kaip poilsis, šiluma ar lengvas judėjimas, nepadeda, pajutus pirmuosius menstruacinius skausmus rekomenduojama vartoti nereceptinius priešuždegiminius vaistinius preparatus nuo skausmo. Svarbiausia vaistą vartoti tada, kai skausmas dar nėra sustiprėjęs, laikytis pakuotės lapelyje nurodyto dozavimo. Jei skausmas nemažėja, verta kreiptis į gydytoją arba vaistininką“, – pataria G.Nienė.
