„Perdegimas – tai ne laikinas nuovargis, o visas kompleksas sutrikimų. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytojus dėl krūtinės spaudimo, širdies plakimo, miego sutrikimų, refliukso, tačiau gilesnė priežastis slypi emociniame ir fiziniame pervargime. Dar labiau neramina tai, kad 30–40 metų žmonės, turintys rimtas karjeras, dažnai sako esantys sveiki, bet vartoja vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Tokios situacijos rodo, kad darbinis stresas tapo kasdienybės norma“, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė.
Pasak gydytojos, perdegimas dažnai prasideda nepastebimai, o simptomai pasireiškia ne tik psichologine būsena, bet ir fizine sveikata: lėtiniu nuovargiu, galvos ir kaklo skausmais, širdies plakimo pojūčiais, virškinimo sutrikimais, nemiga ar net panikos atakomis.
„Kartą 25 metų vyras kreipėsi dėl krūtinės skausmų, tačiau ištyrus paaiškėjo, kad jis kenčia nuo panikos atakų. Be to, nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas, padidėjęs cholesterolis, sutrikusi kepenų veikla, o gyvenimo būdas – visiškai išbalansuotas: naktimis kompiuteriniai žaidimai, dieną – energiniai gėrimai ir pervargimas darbe“, – pavyzdžiu dalijasi ji.
Dėl darbo – lėtinės ligos?
Gydytoja įspėja – jei perdegimo simptomai ignoruojami, ilgainiui gali vystytis rimti sveikatos sutrikimai. Ilgalaikis stresas ir nuolatinis įtampos jausmas veikia visą organizmą – didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo cukrinio diabeto, lėtinio skausmo sindromų rizika, silpnėja imuninė sistema. Dėl to ilgainiui gali padidėti ir tokių būklių, kaip insultas ar miokardo infarktas rizika.
„Ypač rizikuoja žmonės, dirbantys įtemptą, stresą keliantį darbą, taip pat – dirbantys įmonėse, kuriose vyrauja persidirbimo kultūra. Kai kurios įmonės net nesuvokia, kad perdegimas yra jų vidinės kultūros padarinys. Ilgainiui tokiose organizacijose didėja darbuotojų kaita, prastėja mikroklimatas, mažėja produktyvumas“, – sako dr. D.Naruševičiūtė.
„Jeigu simptomai dar tik pradeda reikštis, ypač efektyvios yra darbostogos. Tačiau jeigu perdegimas jau pažengęs, reikalingas išsamus gydymo planas: nuo kineziterapijos iki psichologinės pagalbos ir režimo atstatymo“, – pažymi dr. D.Naruševičiūtė.
Sanatorijos vis dažniau tampa ir laikina darbo vieta – ypač populiarėja vadinamosios darbostogos. Gydytojos patirtis rodo, kad jos ne tik padeda darbuotojams atsipalaiduoti, bet ir pagerina produktyvumą: „Pastebėjome, kad po kelių dienų žmonės jaučiasi pavargę – ne nuo darbo, o nuo poilsio režimo. Tai rodo, kad šiuolaikinis žmogus pamiršo, ką reiškia poilsis. Kartais net relaksacijos procedūros sukelia nerimą – žmogus atpratęs būti vienas su savo mintimis, išjungti telefoną ir pasvajoti. Tačiau būtent šie gebėjimai yra būtini norint išvengti perdegimo“, – pabrėžia pašnekovė.
„Ilgos darbo valandos nėra produktyvumo rodiklis. Kartais kelios valandos darbo po kokybiško poilsio duoda geresnių rezultatų nei ilgas darbas iki nakties. Kai poilsio ir darbo balansas tampa organizacijos kultūros dalimi, žmonės noriai lieka įmonėje, kuria vertę ir jaučia pasitenkinimą darbu“, – apibendrina gydytoja.
