Sekite 15min Google
Naujausiais skaičiavimais, Vokietijoje apie 1,8 mln. žmonių gyvena sirgdami demencija. Dauguma jų serga Alzheimerio liga.
Londono neuromokslininkė Agnieszka Butter britų internetiniam leidiniui „The Telegraph“ papasakojo, kokiais įpročiais siekia kuo ilgiau išlaikyti smegenis aktyvias ir sumažinti demencijos riziką.
Ypatingą dėmesį ji skiria pirmosioms dienos valandoms. Šie dešimt įpročių, pasak jos, yra smegenims palankaus ryto dalis.
1. Pabusti be telefono
Neuromokslininkė sąmoningai vengia mėlynos šviesos iš techninių įrenginių miegamajame. Todėl, užuot siekusi išmaniojo telefono, ji naudoja klasikinį žadintuvą.
2. Vos atsikėlus išgerti vandens
Pirmiausia ji išgeria stiklinę vandens, kurią šalia lovos pasistato dar iš vakaro. Taip organizmas iš karto aprūpinamas skysčiais, o tai gali padėti išvengti dehidratacijos, palaikyti dėmesio koncentraciją ir atmintį.
3. Praktikuoti „dėžutės kvėpavimą“
Vėliau ji taiko vadinamąjį „box breathing“, arba „dėžutės kvėpavimą“ – kontroliuojamo kvėpavimo techniką. Trys ciklai pagal schemą: keturias sekundes įkvėpti, keturias sekundes sulaikyti kvėpavimą, keturias sekundes iškvėpti ir vėl keturias sekundes sulaikyti kvėpavimą, gali padėti mažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą.
4. Pasikloti lovą
Neuromokslininkei pirmosios 30 dienos minučių atrodo itin svarbios. Todėl lovos paklojimas jai tampa maža, aiškiai užbaigta užduotimi, kuri suteikia struktūros ir tampa atsvara nuolatiniam daugiaveikiškumui.
5. Daug gerti ir tikslingai naudoti žoleles
Smegenims palankiai dienos pradžiai Butter ryte, kaip pati sako, išgeria apie 1,5 litro skysčių. Tarp jų – karštas vanduo su citrina ir žolelių arbatos. Ji kaitalioja rozmariną, čiobrelį, ramunėles ir šalaviją, šiuos augalus siedama su galimu poveikiu koncentracijai, atminčiai, atsipalaidavimui ar miego kokybei.
6. Valgyti smegenims palankius pusryčius
Pusryčiams ji renkasi maistingus produktus. Tarp jų – kiaušiniai, svarbus cholino šaltinis. Cholinas padeda gamintis acetilcholinui – neuromediatoriui, kuris svarbus atminčiai, mokymuisi, raumenų judesiams ir širdies plakimui.
Jos racione taip pat yra sardinių dėl jose esančių omega-3 riebalų rūgščių, sezoninių uogų ir tamsių vaisių, kuriuose gausu polifenolių. Šios medžiagos siejamos su kognityvinės sveikatos palaikymu.
7. Papildomai vartoti vitaminą D3
Iš maisto papildų ji vartoja tik vitaminą D3. Jos nuomone, daug žmonių gauna per mažai saulės šviesos, kad organizmas pats pasigamintų pakankamą šio vitamino kiekį.
Amerikos neurologijos akademijos žurnale „Neurology“ paskelbtas tyrimas rodo, kad aukštesnis vitamino D kiekis vidutiniame amžiuje vėliau gali būti susijęs su mažesnėmis tau baltymo sankaupomis smegenyse. Tau sankaupos laikomos svarbiu demencijos žymeniu.
8. Aktyvinti limfos sritis ir masažuoti galvą
Prieš pradėdama darbą ji trumpai skiria laiko rankomis aktyvinti tam tikras limfos sritis – virš raktikaulio, po žandikauliu ir už ausų. Tai papildo galvos odos masažu, kuris turėtų skatinti kraujotaką.
9. Darbo metu išlikti judriai
Butter kiek įmanoma vengia ilgo sėdėjimo ir darbo metu reguliariai atsistoja. Maždaug kas 45 minutes ji pajuda, atsigeria arba padaro kelis atsilenkimus, kad suaktyvintų kraujotaką.
10. Sąmoningai naudoti pojūčius
Neuromokslininkė teigia kasdien einanti pasivaikščioti. Ji sąmoningai nenaudoja ausinių, kad girdėtų aplinkos garsus, ir atkreipia dėmesį į gėlių bei žolelių kvapus. Pasak jos, uoslė yra svarbi kognityvinės stimuliacijos dalis.
Šeši simptomai dažnai prasideda dar prieš demenciją
Viena svarbiausių pastarųjų metų išvadų – liga neretai prasideda gerokai anksčiau nei pirmosios atminties problemos. Tarp galimų ankstyvųjų ženklų minimi:
-
REM miego elgesio sutrikimas;
-
uoslės praradimas;
-
vidurių užkietėjimas;
-
kraujospūdžio svyravimai;
-
galvos svaigimas;
-
depresijos simptomai.
Daugelis šių negalavimų iš pradžių nesiejami su vėlesne demencijos diagnoze. Mokslininkai vis dažniau mano, kad pagrindiniai ligos procesai gali prasidėti dar likus metams ar net dešimtmečiams iki oficialios diagnozės.