Tiesiogiai
2026-06-22 09:35

Nustebsite sužinoję: norint atsivėsinti, praustis reikia ne šaltame vandenyje

Lietuvą pasiekę karščiai, verčia ieškoti gaivos. Daugelis laiką leidžiančių patalpose be kondicionierių, atsivėsinti tikisi palindę po šaltu dušu. Tačiau ekspertų teigimu, šaltas vanduo nėra toks efektyvus, kaip atrodo.
Moteris duše
Moteris duše / Shutterstock nuotr.

Pasak jų, daug veiksmingesnis būdas sumažinti perkaitimą gali būti maudynės šiltame vandenyje. Kodėl?

Anatomijos profesorius Adamas Teiloras aiškina, kad viskas susiję su tuo, kaip kraujagyslės reaguoja į temperatūros pokyčius. Šaltas dušas ar vonia po didelio karščio gali suteikti akimirksnio vėsos pojūtį, tačiau tai ne visada padeda organizmui efektyviai sumažinti vidinę temperatūrą.

Normali žmogaus kūno temperatūra yra apie 37°C. Kai organizmas perkaista, įsijungia natūralūs vėsinimo mechanizmai, o vienas pagrindinių – kraujagyslių išsiplėtimas. Dėl to kraujas aktyviau teka į odos paviršių, o tai padeda kūnui greičiau atiduoti šilumos perteklių.

Kaip aiškina profesorius Teiloras, šalčio poveikis – pavyzdžiui, šaltas dušas – priverčia odos paviršiuje esančias kraujagysles susitraukti, todėl kraujo srautas į šias vietas sumažėja. Kitaip tariant, organizmas gauna signalą ne atsikratyti šilumos, o, priešingai, ją išsaugoti, išlaikant šilumą arčiau vidinių organų, užuot ją pašalinęs.

Rekordinių karščių Europoje fone daugelis bando atsivėsinti ledinėmis voniomis arba šaltu vandeniu. Tačiau specialistai įspėja: staigus labai žemos temperatūros poveikis kai kuriems žmonėms gali būti nesaugus ir sukelti organizmui papildomą krūvį.

Pavyzdžiui, pasinėrimas į vėsų, maždaug 15°C temperatūros vandenį gali išprovokuoti vadinamąjį šalčio šoką – organizmo reakciją, kurios metu odos kraujagyslės staigiai susitraukia. Tai gali padidinti kraujospūdį ir sukelti riziką žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą.

Patricija Adamovič / BNS nuotr./Karštis
Patricija Adamovič / BNS nuotr./Karštis

Kartu profesorius pažymi, kad tokie atvejai pasitaiko retai. Be to, rizika yra žymiai mažesnė prausiantis po įprastu vėsiu dušu, nes jis nesukelia tokio staigaus poveikio organizmui kaip visiškas pasinėrimas į šaltą vandenį.

Karštas dušas – irgi negerai

Visgi per karštas dušas per karščius taip pat laikomas prastu sprendimu: vanduo, kurio temperatūra yra aukštesnė už kūno temperatūrą, gali papildomai įkaitinti organizmą ir apsunkinti vėsinimąsi. Todėl tyrėjai tinkamiausiu variantu laiko šiltą dušą arba vonią – optimalia vadinama maždaug 26–27°C vandens temperatūra.

Ekspertai pastebi, kad šaltas dušas blogiau nuplauna odą: jis mažiau efektyviai šalina odos riebalus ir bakterijas nei šiltas vanduo. Dėl to prakaito kvapas gali išlikti ilgiau, o porose esantys nešvarumai – skatinti inkštirų ir bėrimų atsiradimą.

Parengta pagal ve.lt ir cursorinfo.co.il

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą