Būrelis – ne panacėja
„Ogmios mieste“ įsikūrusio „Sanus“ centro vaikų ir kūdikių kineziterapeutė Julija Valiulytė pastebi, kad tėvams dažnai sudėtinga atskirti, kada mažiesiems užtenka aktyvios veiklos grupėje, o kada būtina individuali specialistų pagalba.
„Esminis skirtumas – ar judėjimas vystosi sklandžiai ir be kompensacijų, ar jau matomi sutrikimai, kuriuos reikia koreguoti individualiai. Į specialistą verta kreiptis tuomet, kai pastebima netaisyklinga vaiko laikysena, pečių ar dubens asimetrija, į vidų krentantys keliai ar pėdos. Jei mažieji dažnai skundžiasi skausmais, greitai pavargsta ar vengia fizinio aktyvumo, pasvarstyti apie profesionalų pagalbą verta“, – sako specialistė.
Pasak jos, individuali kineziterapija ypač svarbi tais atvejais, kai vaikui diagnozuota plokščiapėdystė, skoliozė, raumenų disbalansas arba po traumų reikia atkurti taisyklingą judesį. Tokiu atveju būrelis nebūtinai išspręs problemą – kartais ją gali net pagilinti.
„Grupiniuose užsiėmimuose dažniausiai lavinami bendri fiziniai gebėjimai, tačiau nėra galimybės kiekvienam vaikui skirti individualaus dėmesio ir koreguoti netaisyklingų judėjimo modelių. Matome, kad šiandien vaikų judumo problemos tampa vis dažnesnės. Dėl pasyvesnio gyvenimo būdo daugėja mažųjų, turinčių laikysenos sutrikimų, plokščiapėdystę, koordinacijos sunkumų ar net jaučiančių stuburo bei sąnarių skausmus“, – atkreipia dėmesį J. Valiulytė.
Su tuo sutinka ir „Sanus“ centro vyr. kineziterapeutė Joana Dirmienė. Jos teigimu, tikslingas judėjimas suteikia reikiamą apkrovą raumenims, kaulams ir sąnariams, todėl užtikrina taisyklingą vaiko griaučių bei raumenų sistemos vystymąsi. „Tai labai svarbu ir smegenims. Judėjimas aktyvina zonas, atsakingas už planavimą, koordinaciją, dėmesį bei koncentraciją“, – pažymi J. Dirmienė.
Vasaros stovyklos – ypač naudingos
Paklausta, ar pastaruoju metu keitėsi vaikų sveikatos problemos, J. Dirmienė atvira – dalis jų gali būti susijusios ir su ankstyvąja patirtimi pandemijos laikotarpiu. „Dirbant su mažaisiais kyla klausimas, ar gimusiųjų 2019–2021 metais ankstyvosios koronaviruso patirtys turėjo įtakos raidai. Praktikoje dažniau pastebime lėtesnį stambiosios motorikos įgūdžių formavimąsi, koordinacijos sunkumus, atsargesnį elgesį grupinėse veiklose“, – kalba specialistė.
Vis dėlto ji pabrėžia – sporto būreliai ir aktyvios stovyklos vaikams yra itin svarbios: ypač tiems, kurie neturi ryškių judėjimo ar laikysenos problemų. Tam antrina ir J. Valiulytė.
„Grupinės veiklos lavina koordinaciją, pusiausvyrą, reakciją, ištvermę, tačiau jų nauda nėra vien fizinė. Vaikai mokosi bendradarbiauti, labiau pasitiki savimi, lengviau įsitraukia į aktyvias veiklas ir pradeda sieti judėjimą su malonumu“, – akcentuoja specialistė.
Pasak jos, būtent emocinis santykis su sportu dažnai lemia, ar fizinis aktyvumas vaikui taps ilgalaikiu įpročiu. „Per judesį su kitais mažieji atranda judėjimo džiaugsmą. Tai labai svarbu ateičiai – formuojasi pozityvus santykis su sportu ir aktyviu gyvenimo būdu“, – teigia J. Valiulytė.
Todėl „Sanus“ centro specialistės sutaria – geru pasirinkimu gali tapti aktyvios vasaros stovyklos, kuriose derinamas fizinis aktyvumas, edukacija bei socialinis bendravimas. „Čia susipina individualus požiūris į vaiką, socialinės situacijos, fizinė nauda ir edukacija apie sveiką gyvenseną. Stovyklų dalyviai daug juda, mokosi suprasti savo kūną, taisyklingus judesius, fizinio aktyvumo svarbą“, – pasakoja J. Dirmienė.
Svarbiausia – nuoseklumas
Gyvensenos medicinos centro „Sanus“ specialistai dalinasi – grupinės veiklos ypač svarbios vaikams, kuriems trūksta motyvacijos judėti vieniems. „Grupėje jie juda noriau. Vaikus motyvuoja bendraamžiai, žaidimai, komandinis jausmas. Todėl stovyklos ar mažesnės grupės dažnai tampa pirmu žingsniu į aktyvesnį gyvenimo būdą“, – tikina specialistės.
Tačiau jos pažymi – svarbiausia yra ne viena veikla, o nuoseklumas. Anot J. Valiulytės, didžiausią naudą mažiesiems suteikia ne vienas konkretus, bet tinkamas skirtingų užsiėmimų derinys.
„Vieniems vaikams pakanka periodiškai pasikonsultuoti su kineziterapeutu, įsivertinti judėjimo kokybę ir toliau aktyviai dalyvauti grupinėse veiklose. Kitiems individuali kineziterapija tampa pagrindu, o būreliai ar stovyklos – papildoma veikla, leidžiančia išlaikyti motyvaciją bei didinti bendrą fizinį aktyvumą“, – įsitikinusi J. Valiulytė.
Pasak specialistų, itin svarbus ir tėvų įsitraukimas. Vaikų judėjimo įpročiai formuojasi ne tik per užsiėmimus, bet ir kasdienėje aplinkoje.
„Kuo įvairesnė fizinė veikla, tuo geriau. Svarbu ne vien sporto šaka, bet ir bendras judėjimo kiekis, kūno kontrolė, koordinacija, gebėjimas sąmoningai jausti savo kūną. Taip pat siūlyčiau su mažaisiais kalbėtis nuoširdžiai. Labai svarbu, kad fizinis aktyvumas vaikui nesisietų su spaudimu ar pareiga“, – pataria J. Dirmienė.
Ji priduria – taisyklingas ir tikslingas judėjimas turėtų būti prioritetas visais vaiko augimo etapais – nuo kūdikystės iki paauglystės. „Turime suprasti, kad fizinis aktyvumas nėra laikinas projektas ar tik vasaros veikla. Būtent nuoseklumas leidžia užtikrinti taisyklingą vaiko vystymąsi, gerą savijautą ir ilgainiui suformuoja natūralų poreikį judėti“, – apibendrina specialistė.
Gyvensenos medicinos centras „Sanus“ įsikūręs „Outlet Park“ Laisvalaikio terasos 2-ajame aukšte, Verkių g. 31C, „Ogmios mieste“, Vilniuje. Jo darbo laikas: I–V, nuo 8 iki 20 val.
