Sekite 15min Google
Kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse jau fiksuojama ketvirtoji šių metų karščio banga, todėl Jungtinės Karalystės sveikatos saugumo agentūra (UKHSA) didžiojoje Anglijos dalyje paskelbė perspėjimus dėl karščio poveikio sveikatai. Įspėjimai paskelbti po išskirtinai karštos vasaros – Vakarų Europa šiemet išgyveno karščiausią birželį per visą stebėjimų istoriją, rašo „The guardian“.
Ne pelno siekiančios organizacijos „Community Sauna Baths“ veiklos vadovė Nicola Pegues pasakojo, kad iš pradžių kylant oro temperatūrai rezervacijų sumažėjo.
„Tačiau dabar matome, kad žmonės vėl pradėjo registruotis“, – sakė ji.
Visos organizacijos saunos įrengtos lauke, o šalia jų yra šalto vandens baseinai, todėl lankytojai gali kaitinimąsi kaitalioti su maudynėmis šaltame vandenyje.
„Tai iš tiesų suteikia didžiulį palengvėjimą“, – teigė N. Pegues.
Rytų Suomijos universiteto kardiologas profesorius Jari Laukkanenas, tyrinėjęs saunų naudą sveikatai, teigia, kad pakartotinis karščio poveikis gali palaipsniui išmokyti organizmą geriau su juo susidoroti.
„Tai gerai žinoma sporto fiziologijoje – sportininkai sąmoningai reguliariai treniruojasi karštyje, kad pagerintų savo atsparumą prieš varžybas karšto klimato sąlygomis“, – sakė jis.
„Labai panašūs fiziologiniai pokyčiai gali vykti ir dėl pasyvaus karščio poveikio, pavyzdžiui, lankantis saunoje ar maudantis karštoje vonioje.“
Pasak J. Laukkaneno, organizmui prisitaikant prie karščio žmogus pradeda anksčiau ir efektyviau prakaituoti, pagerėja odos kraujotaka, padidėja kraujo plazmos tūris, o per vėlesnį karščio poveikį sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova.
„Kitaip tariant, reguliarus buvimas karštyje gali padėti organizmui efektyviau reguliuoti kūno temperatūrą“, – sakė jis.
Vusterio universiteto mokslininkė dr. Jessica Mee šiuo metu renka dalyvius tyrimui, kuriame bus vertinama, ar reguliarus maudymasis karštame vandenyje gali pagerinti organizmo reakciją į karštį.
Pasak jos, dažnas karščio poveikis keičia ne tik fiziologines reakcijas, bet ir tai, kaip žmogus jaučia karštį bei kaip jame elgiasi.
„Žmonės, pripratę prie karščio, geriau paskirsto savo jėgas, nuosekliau geria skysčius ir anksčiau atpažįsta savo organizmo siunčiamus įspėjamuosius signalus“, – sakė ji.
Tačiau prisitaikymas prie karščio ne visiems gali būti vienodai naudingas.
„Šie organizmo pokyčiai labai priklauso nuo gebėjimo intensyviau prakaituoti ir padidinti kraujo tekėjimą į odą“, – aiškino Portsmuto universiteto ekstremalių aplinkos sąlygų ir fiziologijos ekspertė dr. Heather Massey.
Be to, saunos ir karštos vonios kai kuriems žmonėms gali kelti pavojų. J. Laukkanenas pabrėžė, kad jų turėtų vengti žmonės, sergantys ūmia liga ar karščiuojantys, turintys nestabilią krūtinės anginą, neseniai patyrę infarktą ar turintys nekontroliuojamai žemą kraujospūdį. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į medikus ir įvertinti sveikatos būklę.
Ekspertų teigimu, norint organizmą pripratinti prie karščio, paprastai reikia kasdien bent keturias–šešias dienas iš eilės karštyje praleisti maždaug 40–60 minučių. Tokio prisitaikymo poveikis išlieka maždaug savaitę, tačiau ilgesnis treniravimosi laikotarpis gali lemti ir ilgiau trunkantį rezultatą.
Nors kai kurios saunos jau reklamuojasi kaip netikėtas būdas pasiruošti karščio bangoms, ar verta jose lankytis pačios karščio bangos metu, priklauso nuo daugybės aplinkybių – žmogaus fizinės būklės, sveikatos ir to, ar jo būklė yra stebima.
J. Laukkanenas pabrėžia, kad prisitaikymas prie karščio nėra tas pats, kas apsauga nuo karščio.
„Šiuo metu turime nedaug įrodymų, kad apsilankymas saunoje pačios karščio bangos metu apsaugotų žmones nuo su karščiu susijusių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų“, – sakė jis.
„Tikėtina, kad nauda labiau susijusi su ilgalaikiu organizmo prisitaikymu dėl reguliaraus karščio poveikio, o ne su saunos naudojimu kaip skubia priemone itin karštu oru.“
J. Mee pridūrė: „Prisitaikymas prie karščio yra pasiruošimo strategija, kurią reikėtų taikyti švelnesniais mėnesiais, o ne būdas gelbėtis karščiausią metų dieną.“
Pasak jos, viena pagrindinių problemų karštą dieną yra ta, kad po saunos ar karštos vonios organizmas neturi galimybės iš tiesų atvėsti ir atsigauti.
„Ant vieno šiluminio iššūkio uždedate dar vieną, nors organizmas greičiausiai jau yra paveiktas kelių iš eilės prastai išmiegotų naktų, tam tikro dehidratacijos lygio ir besikaupiančios širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovos“, – sakė ji.
„Būtent tokiomis aplinkybėmis ir vystosi su karščiu susiję sveikatos sutrikimai.“
Dar viena problema – dauguma tyrimų atliekami prižiūrimoje laboratorijoje arba kitomis kontroliuojamomis sąlygomis. Ten stebima temperatūra, tiksliai kontroliuojama buvimo karštyje trukmė, o dalyvius visą laiką prižiūri specialistai.
„Kol kas nežinome, kiek saugu ir veiksminga šias išvadas taikyti žmonėms, kurie savarankiškai maudosi karštose voniose namuose“, – sakė J. Mee.
Pasak jos, viena iš tiesioginių grėsmių yra apalpimas.
J. Laukkanenas ragina per karščio bangas pirmiausia vadovautis visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijomis.
„Reguliarus karščio poveikis nepakeičia būtinybės gerti pakankamai skysčių, vengti intensyvios fizinės veiklos karščiausiu dienos metu ir pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis“, – sakė jis.
„Tai ir toliau išlieka pačiomis svarbiausiomis apsaugos priemonėmis.“
