Nors praėjusiais metais Lietuvoje stabligės atvejų nefiksuota, 2024 m. jų buvo 3, vienas baigėsi mirtimi. Šiemet ši liga vėl priminė apie save – vasarį pirmasis atvejis užregistruotas Šakių rajone.
Pasak „Affidea“ šeimos gydytojos Elenos Šukės, klaidinga manyti, kad stabligės rizika kyla tik stipriai susižeidus. Dirbant sode pavojų gali kelti ir mažas, greitai pamirštamas įsidūrimas ar įdrėskimas.
„Užsikrėsti galima ir per labai mažą žaizdelę, jei susidaro tinkamos sąlygos bakterijai daugintis. Būtent todėl į smulkius susižeidimus dirbant su žeme nereikėtų numoti ranka“, – sako E. Šukė.
Stabligę sukeliančių bakterijų sporų gausu dirvožemyje, dulkėse, komposte, gyvūnų mėšle. Per pažeistą odą patekusios į organizmą, jos gali aktyvuotis ir sukelti ligą. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad sodininkams svarbu galvoti ne tik apie erkių platinamas ligas, bet ir apie stabligės riziką, nes dirbant lauke smulkių odos pažeidimų dažnai nepavyksta išvengti.
„Dirbant sode tikrai nesunku įsidurti spygliu, įsipjauti genėjimo įrankiu ar patirti smulkių odos pažeidimų, kurių iš karto galime net nepajusti. Net nedidelė durtinė ar užteršta žaizda gali tapti vartais bakterijoms patekti į organizmą“, – paaiškina E. Šukė.
Dar vienas laisvalaikio leidimo būdas - važinėjimas dviračiais, keturračiais ar motociklais - neretai susijęs su kritimais, įdrėskimais, nubrozdinimais ar net durtinėmis žaizdomis. Ir tokie sužeidimai, ypač jei jie užteršiami žemėmis ar dulkėmis, gali tapti palankiomis sąlygomis stabligės bakterijoms patekti į organizmą.
Pavojingiausios – durtinės ir žemėmis užterštos žaizdos
Stabligės požiūriu rizikingiausios yra durtinės žaizdos, pavyzdžiui, užmynus ant vinies, įsidūrus spygliu, viela ar aštriu įrankiu. Tokie pažeidimai dažnai būna siauri ir gilūs, todėl žaizdos viduje gali trūkti deguonies, o tai palanku stabligės bakterijoms.
Didesnę riziką kelia ir žaizdos, užterštos žemėmis, kompostu ar mėšlu, net jei jos nėra gilios. Atsargiau reikėtų vertinti ir žaizdas, kuriose lieka svetimkūnių – medžio atplaišų, spyglių, žemės dalelių, taip pat sutraiškytus ar stipriai pažeistus audinius.
„Mažesnę riziką paprastai kelia paviršiniai įbrėžimai, nedideli nubrozdinimai ar švarūs pjūviai, kurie greitai ir kruopščiai nuplaunami. Vis dėlto, net ir tokiais atvejais svarbu prisiminti, kada paskutinį kartą žmogus buvo skiepytas nuo stabligės“, – pažymi šeimos gydytoja.
Ką daryti susižeidus?
Net jei žaizda atrodo nedidelė, pirmosios minutės po susižeidimo yra svarbios – ypač jei dirbta su žeme, kompostu ar nešvariais įrankiais.
„Nedelsiant reikėtų suplauti žaizdą tekančiu vandeniu ir muilu, pašalinti matomus nešvarumus, žaizdą gerai dezinfekuoti ir, žinoma, pasitikrinti, kada paskutinį kartą buvo atlikta stabligės vakcina“, – pataria E. Šukė.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei žaizda yra gili, durtinė arba stipriai užteršta žemėmis, kompostu ar mėšlu. Konsultacija būtina ir tada, jei žaizdoje liko svetimkūnių, kurių nepavyksta pašalinti, kraujavimas nesustoja, žaizda atsirado po gyvūno įkandimo arba pažeidimas yra didelis.
Medikų pagalbos reikėtų ir tuomet, jei žmogus nežino, kada paskutinį kartą buvo skiepytas nuo stabligės, arba jei nuo paskutinės vakcinos dozės praėjo daugiau nei 10 metų. Delsti nereikėtų ir pastebėjus infekcijos požymių – stiprėjančio paraudimo, tinimo, skausmo, pūliavimo ar karščiavimo.
Skiepus reikia atnaujinti kas 10 metų
Suaugusiesiems apsauga nuo stabligės nėra visam gyvenimui, todėl skiepus reikia periodiškai atnaujinti. Jeigu jums suėjo 25-keri metai – laikas stabligės skiepams. Lietuvoje nuo 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį nuo stabligės skiepijami nemokamai. Ši vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos.
„Skiepų įrašai jau kelerius metus gali būti matomi pacientų e. sveikatos portale. Jei ten įrašų nėra, galima kreiptis į savo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur šie duomenys turėtų būti įrašyti paciento ambulatorinėje ligos istorijoje. Visgi atsiradus žaizdai atsakymo dėl vakcinacijos dažniausiai reikia greitai ir laiko kreiptis į polikliniką jau nebūna. Tokiu atveju pacientai traktuojami kaip nežinantys apie jiems atliktus skiepus ir skiepijami taip pat, kaip negavę sustiprinančios dozės“, – sako E. Šukė.
Persirgus stablige apsauginis imunitetas nesusidaro, todėl skiepai yra vienintelė patikima apsisaugojimo priemonė. Didesnė rizika susirgti kyla tiems, kurie niekada nebuvo skiepyti, negavo viso skiepų kurso arba neatnaujino sustiprinamųjų dozių.
Kodėl žmonės vis dar numoja ranka?
E. Šukė sako praktikoje pastebinti, kad stabligės rizika vis dar dažnai nuvertinama. Vieni apie šią ligą beveik nieko nežino, kiti mano, kad ji gresia tik patyrus labai rimtą traumą.
„Žmonės dažnai apskritai nebūna girdėję apie tokią ligą arba mano, kad jos rizika atsiranda tik labai stipriai susižalojus. Dažnai tenka pasakoti ir rodyti ligos atvejų nuotraukas internete, kad žmonės įsitikintų, kokia tai baisi ir mirtina liga ir kaip lengva ja užsikrėsti net ir savo įprastoje namų aplinkoje, dirbant, sportuojant“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Todėl pasiruošimas sodo sezonui neturėtų apsiriboti pirštinėmis, įrankiais ar apsauga nuo erkių. Pasak gydytojos, verta iš anksto pasitikrinti ir savo skiepų istoriją, ypač jei daug laiko praleidžiama darže, sodyboje, ūkyje ar dirbama su žeme. O aktyviai sportuojantiems ar leidžiantiems laiką gamtoje svarbu nepamiršti tinkamos žaizdų priežiūros ir reguliariai atnaujinti skiepus nuo stabligės bei difterijos.
„Atidėjus sustiprinančią dozę ilgesniam laikui, neužtikrinamas imunitetas, todėl rizika užsikrėsti didėja. Skiepo atnaujinimas kas 10 metų – paprastas, bet labai svarbus žingsnis, galintis apsaugoti nuo sunkios ligos“, – apibendrina E. Šukė.