Jo teigimu, pavojingiausia klaida – manyti, kad emociniai sunkumai praeis savaime arba kad apie juos kalbantis žmogus tik siekia dėmesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Kiekviena mintis apie savižudybę yra ta, į kurią turime žiūrėti rimtai. Nereikėtų jos laikyti manipuliacija ar bandymu atkreipti dėmesį. Jeigu žmogus apie tai kalba, vadinasi, už tų žodžių slypi kančia, kurios negalima ignoruoti“, – tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ su Laura Dabulyte sako gydytojas psichiatras.
Emocinė krizė prasideda gerokai anksčiau, nei kreipiamasi pagalbos
Pasak L. Bukelskio, viena didžiausių problemų – žmonės dažnai laukia, kol situacija taps kritinė. Vis dar gajus įsitikinimas, kad emociniai sunkumai praeis savaime, todėl į specialistus kreipiamasi tik tada, kai kasdienis gyvenimas tampa sunkiai pakeliamas.
Anot gydytojo, emocinė krizė paprastai prasideda gerokai anksčiau – nuo minčių, kurias žmogus ignoruoja, nuvertina arba pasilieka sau.
„Labai retas žmogus iš tikrųjų nori mirti. Dažniausiai jis nori gyventi kitaip – jam tiesiog tampa per sunku gyventi taip, kaip gyvena tuo metu. Todėl svarbiausia yra nelikti vienam su savo mintimis ir laiku ieškoti pagalbos“, – pabrėžia jis.
Psichiatras primena, kad psichikos sveikata nėra tik diagnozė ar gydymas ligoninėje. Jai įtakos turi kasdien patiriamas stresas, poilsio trūkumas, santykiai su artimaisiais, gyvenimo tempas, fizinė sveikata ir gyvenimo būdas. Nors ne visus rizikos veiksnius žmogus gali kontroliuoti, nemažą jų dalį galima sumažinti laiku pasirūpinus savimi ir nebijant kreiptis pagalbos.
Psichoaktyviosios medžiagos vis dažniau paliečia jaunus žmones
Kalbėdamas apie psichikos sveikatos iššūkius, L. Bukelskis atkreipia dėmesį į augančią problemą – dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo į psichiatrijos skyrius patenka vis daugiau jaunų žmonių.
„Vis dažniau matome vos pilnametystės sulaukusius jaunuolius, kuriems dėl narkotinių medžiagų vartojimo išsivysto sunkūs psichikos sutrikimai. Kartais geriausia prevencija yra labai paprasta – kai kurių dalykų tiesiog nepradėti“, – sako gydytojas.
Jo teigimu, psichoaktyviosios medžiagos gali išprovokuoti sunkius psichikos sutrikimus, dėl kurių žmogui prireikia gydymo ligoninėje. Kai kuriais atvejais jos ilgalaikės ir iš esmės pakeičia tolesnį žmogaus gyvenimą.
Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų signalų
Specialistas ragina daugiau dėmesio skirti jaunų žmonių emocinei savijautai. Pasak jo, didelę reikšmę turi ne tik atviras pokalbis šeimoje, bet ir prasmingas užimtumas, saugi aplinka bei ryšys su artimaisiais. Tėvai neturėtų bijoti domėtis, kaip jaučiasi jų vaikai, su kuo jie leidžia laiką ir kokius sunkumus išgyvena.
L. Bukelskio teigimu, svarbus vaidmuo tenka ne tik psichikos sveikatos specialistams, bet ir artimiausiai žmogaus aplinkai. Būtent artimieji dažnai pirmieji pastebi pasikeitusį elgesį, užsiskleidimą, beviltiškumo jausmą ar kitus emocinės krizės ženklus. Tokiose situacijose svarbu nevertinti ir nekaltinti, o išklausyti bei paskatinti kreiptis pagalbos.
„Mes dažnai bandome ieškoti ženklų, kada jau reikėtų sunerimti. Tačiau svarbiausia taisyklė labai paprasta – jeigu žmogus kalba apie savo kančią ar mintis pasitraukti iš gyvenimo, tai visada reikia vertinti rimtai. Kartais vienas pokalbis ar laiku ištiesta pagalbos ranka gali pakeisti labai daug“, – apibendrindamas sako L. Bukelskis.
Laidos epizodą rasite „Lietuva sveiksta“ Youtube kanale.
