Sekite 15min Google
Ne kiekvienas diskomfortas – pienligė
Pienligė arba vulvovaginalinė kandidozė daugeliui moterų yra geriausiai pažįstama intymios sveikatos problema. Todėl niežėjimą, deginimą, diskomfortą ar pakitusias išskyras jos neretai iš karto priskiria būtent jai.
„Jeigu kartą panašūs simptomai jau buvo pasireiškę ir buvo susiję su pienlige, atrodo natūralu manyti, kad ji pasikartojo. Tačiau šiuos simptomus gali sukelti ir bakterinė vaginozė, lytiškai plintančios infekcijos, gleivinės sudirginimas ar kitos priežastys“, – aiškina gydytoja A.Vilkaitienė.
Pasak gydytojos, moterims vis dar sunku patikimai atpažinti ir atskirti makšties infekcijas, net jei anksčiau panašūs simptomai buvo susiję su pienlige. Bakterinė vaginozė nėra nešvaros ar apsileidimo požymis. Tai makšties mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas, kai sumažėja apsauginių laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų.
„Per dažnas prausiklių naudojimas ar bandymas kvapą pašalinti plaunant makštį iš vidaus gali dar labiau sutrikdyti bakterijų pusiausvyrą ir padidinti bakterinės vaginozės riziką. Laikantis kasdienės higienos pakanka švelniai prausti išorinius lytinius organus, o makšties vidaus plauti nereikia“, – pabrėžia akušerė-ginekologė.
Trys požymiai, kuriuos verta įsidėmėti
Vienas būdingiausių bakterinės vaginozės požymių – vadinamasis žuvies kvapas, kuris gali sustiprėti po lytinių santykių.
„Pacientės dažnai sako: „Aš pati save užuodžiu.“ Bakterinei vaginozei taip pat būdingos gausios vandeningos, pilkšvos ar balkšvos išskyros. Dažniausiai labiau vargina kvapas ir išskyros, o ne stiprus niežėjimas“, – vardija A.Vilkaitienė.
Pienligei būdingesnis ryškus niežulys ir tirštos, varškę primenančios išskyros. Vis dėlto vien pagal simptomus diagnozuoti ligos nereikėtų, nes jie gali sutapti, o kartais vienu metu būna kelios infekcijos.
Prausiklis, probiotikas ar gelis – ne tas pats, kas gydymas
Susidūrusios su intymios sveikatos problema moterys gali rinktis iš daugybės priemonių – prausiklių, probiotikų, gelių ar medicinos priemonių. Tačiau gydytoja A.Vilkaitienė pabrėžia, kad jų paskirtis skiriasi: „Pirmiausia kelčiau klausimą: ar priemonė skirta higienai, simptomams palengvinti, ar pačiai ligai gydyti? Prausiklis paprastai skirtas išorinių lytinių organų higienai ar simptomams mažinti ir bakterinės vaginozės negydo“.
Probiotikų poveikis priklauso nuo konkrečių bakterijų padermių ir preparato. Kai kurių tyrimų rezultatai teikia vilčių, tačiau, gydytojos teigimu, negalima sakyti, kad bet kuris probiotikas gydo bakterinę vaginozę. Jie nėra įrodyto aktyvios ligos gydymo pakaitalas, nors kai kuriais atvejais gali būti svarstomi kaip pagalbinė priemonė.
Geliai ir medicinos priemonės taip pat nėra vienodi: vienos skirtos drėkinti, kitos – makšties rūgštingumui palaikyti ar simptomams mažinti. Todėl svarbu vertinti konkrečią jų sudėtį, paskirtį ir klinikinių tyrimų duomenis.
Savidiagnostika gali užtęsti problemą
Didžiausia savidiagnostikos problema – panašius simptomus gali sukelti skirtingos būklės, todėl savarankiškai pasirinkta priemonė nebūtinai veiks tikrąją jų priežastį.
„Pavyzdžiui, vaistas nuo grybelinės infekcijos bakterinės vaginozės negydys. Moterys kartoja gydymą ar keičia priemones, tačiau tikroji diskomforto priežastis lieka neišaiškinta, o gydymas – neveiksmingas. Kai kurios naudojamos priemonės gali papildomai sudirginti gleivinę, o užsitęsusi savigyda tik atitolina tinkamą diagnozę ir pasveikimą“, – perspėja akušerė-ginekologė.
Jeigu pasirinktas gydymas nepadėjo arba simptomai greitai sugrįžo, tai, pasak jos, yra signalas išsiaiškinti priežastį, o ne dar kartą kartoti tą pačią gydymo schemą.
Bakterinė infekcija nebūtinai reiškia tik antibiotikus
Nors antibiotikai yra gerai ištirtas bakterinės vaginozės gydymo būdas, jis nėra vienintelis.
„Esant bakterinei vaginozei kalbame apie makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimą, kai sumažėja apsauginių laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jai gydyti gali būti skirtas vaistinis preparatas, t. y. vietinis plataus veikimo spektro antiseptikas“, – atkreipia dėmesį specialist ir priduria, jog antiseptiko veikimo mechanizmas skiriasi nuo antibiotikų, nes jis turi platų veikimo spektrą – pažeidžia bakterijos membraną ir svarbius jos gyvybinius procesus.
„Kitaip tariant, jis veikia vietiškai ir padeda naikinti bakterijas. Antibiotikai dažniau veikia specifiškiau, o dažnai juos vartojant gali atsirasti atsparumo rizika“, – teigia A.Vilkaitienė.
Bakterinės vaginozės simptomai gali susilpnėti dar nepasibaigus paskirtam gydymo kursui, tačiau tai nereiškia, kad gydymą galima nutraukti savo nuožiūra.
„Kvapas ir pakitusios išskyros gali sumažėti jau po kelių dienų, ir tai džiugina, tačiau vietinio antiseptiko rekomenduojamas kursas yra šešios dienos ir jį būtina užbaigti. Savavališkas trumpesnis gydymas gali lemti simptomų sugrįžimą ir ligos atkrytį“, – aiškina gydytoja.
Kodėl bakterinė vaginozė gali sugrįžti?
Gydytojos A.Vilkaitienės teigimu, per tris mėnesius liga gali pasikartoti maždaug 1 moteriai iš 3, o per metus – daugiau kaip pusei. Viena priežasčių – bioplėvelės susidarymas. Paprastai tariant, bakterijos sukuria apsauginį sluoksnį, kurį gydymas sunkiau paveikia. Įtakos gali turėti ir antimikrobinis atsparumas, taip pat tai, kad po gydymo apsauginių bakterijų pusiausvyra ne visada visiškai atsikuria.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu simptomai kartojasi, jų priežastis neaiški, gydymas nepadėjo, moteris yra nėščia arba kyla lytiškai plintančios infekcijos rizika. Skubiai kreiptis reikėtų atsiradus karščiavimui, pilvo apačios skausmui, neįprastam kraujavimui ar stipriam skausmui.
Bakterinės vaginozės gydymas be recepto
Moterys, atpažinusios bakterinės vaginozės simptomus, šiandien pačios gali įsigyti vaistinį preparatą be recepto vaistinėje arba kreiptis patarimo į gydytoją ginekologą.
KEDP/DAGXQZ
