Šie vaistai karštą dieną gali jus nusiųsti į ligoninę – sužinokite, ar juos vartojate

Pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), kai kurie medikamentai gali paveikti mūsų gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, apsisaugoti nuo saulės nudegimų ar net išlaikyti pakankamą hidrataciją.

„Tai priklauso nuo konkretaus žmogaus ir jo organizmo. Ne visi pajus nepageidaujamą poveikį, bet reakcijų pasitaiko tiek dažnai, kad gamintojai privalo apie tai įspėti pakuotėje“, – sako farmacijos mokslų daktarė Susan Flaker iš Mayo klinikos.

Pavojingi signalai: ką stebėti karštu oru?

Specialistė atkreipia dėmesį, kad rizika padidėja tiems, kurie ką tik pradėjo vartoti tam tikrus vaistus – organizmas dar nepripratęs, tad gali stipriau reaguoti į išorės veiksnius. Įspėjamieji ženklai:

• paraudusi, įkaitusi oda,

• itin greitai pasireiškiantis saulės nudegimas,

• galvos svaigimas ar silpnumas dėl dehidratacijos.

Svarbiausia – prevencija

Norint apsisaugoti, būtina dėvėti skrybėlę, naudoti apsauginį kremą nuo saulės (ir reguliariai jį teptis), rinktis laisvus, orui laidžius drabužius ir gerti daug vandens.

Tačiau jokių vaistų vartojimo negalima nutraukti savarankiškai. „Staiga nustojus vartoti, ypač receptinius vaistus, galima sau rimtai pakenkti“, – įspėja dr. S.Flaker. Jeigu kyla įtarimų, kad vartojami medikamentai didina jautrumą saulei ar karščiui, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Dėmesio ir nereceptiniams vaistams

Daug pavojų kyla ir tiems pacientams, kurie vartoja be recepto įsigytus vaistus – pavyzdžiui, antihistamininius ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU). Šie medikamentai taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, bet jų dažnai vartojama nepasitarus su specialistu.

„Prieš vartojant net ir paprastą vaistą nuo slogos, pravartu pasitarti su vaistininku“, – pataria ekspertė.

Vaistai, didinantys jautrumą saulei

FDA ir Nacionalinis vėžio institutas išskiria šias vaistų grupes, kurios gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams:

1. Antibiotikai

• Ciprofloksacinas

• Doksiciklinas

• Ofloksacinas

• Tetraciklinas

• Trimetoprimas

• Sulfonamidai

Jei juos vartojate, būnant saulėje, rekomenduojama papildoma apsauga nuo saulės – ypač veido, rankų ir kaklo srityje.

2. Vaistai nuo grybelinių infekcijų

• Flucitozinas

• Grizeofulvinas

• Vorikonazolas

3. Antihistamininiai vaistai

• Cetrizinas

• Difenhidraminas

• Loratadinas

• Prometazinas

• Ciproheptadinas

Šie vaistai būnant saulėje gali sukelti dehidrataciją ir sumažinti prakaitavimą.

4. Vaistai cholesterolio mažinimui

• Simvastatinas

• Atorvastatinas

• Lovastatinas

• Pravastatinas

5. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

• Ibuprofenas

• Naproksenas

• Celekoksibas

Šie vaistai retai sukelia fotosensibilizaciją, t.y. padidintą jautrumą saulei, bet vis tiek svarbu dažniau naudoti apsaugą nuo saulės. Nes rizika, nors ir minimali, stipriau nudegti, yra.

6. Geriamieji kontraceptikai ir estrogenai

Jei juos pradėjote vartoti vasarą, patariama stebėti, ar neatsiranda odos paraudimų ar nudegimų.

7. Fenotiazino grupės vaistai

• Flufenazinas

• Tioridazinas

• Prochlorperazinas

Šie vaistai vasarą gali padidinti akių jautrumą šviesai, mažinti prakaitavimą.

8. Psoralenai

• Metoksalen

• Triksozalen

Jie paprastai naudojami kartu su UV terapija, todėl natūraliai didina jautrumą šviesai.

9. Retinoidai (nuo aknės ir odos ligų)

• Acitretinas

• Izotretinoinas

Dėl šių vaistų oda tampa plonesnė, lengvai nudega, todėl būtina maksimali apsauga.

10. Sulfonilurėjos (II tipo diabetui gydyti)

• Glipizidas

• Gliburidas.

Shutterstock nuotr./Prakaitavimas

Vaistai, didinantys jautrumą karščiui

Kai kuriems vaistams būdingas ne tik jautrumas saulei, bet ir sumažėjusi organizmo geba reaguoti į karštį. Pateikiame ir jų sąrašą.

1. Antihistamininiai ir dekongestantai

Kombinuoti vaistai gali slopinti prakaitavimą ir dėl to organizmas greičiau perkaista - gali ištikti šilumos smūgis.

2. Beta blokatoriai

• Atenololis, Metoprololis, Propranololis

Vartojant juos vasarą, gali sumažėti kraujotaka į odą – kūnas sunkiau vėsinasi.

3. Diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys)

• Hidrochlorotiazidas, Furosemidas, Triamterenas

Jie mažina skysčių kiekį organizme – padidėja dehidratacijos rizika.

4. Psichotropiniai vaistai

• Adderall (ADHD)

• Amitriptilinas, Nortriptilinas (antidepresantai)

• Haloperidolis (antipsichotikas)

Jie gali mažinti troškulio pojūtį, sutrikdyti temperatūros reguliaciją smegenyse.

5. GLP-1 grupės vaistai (nuo diabeto ir svorio mažinimui)

• Semagliutidas

• Tirzepatidas

Dažni šių vaistų šalutiniai poveikiai – pykinimas, viduriavimas, vėmimas – sukelia dehidrataciją.

Parengta pagal „Everydayhealth“