Sekite 15min Google
„Sveikas žmogus padidėjusios taršos gali ir nepajusti, tačiau tai nereiškia, kad ji neveikia organizmo. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į kvėpavimo sistemą, o pačios smulkiausios – patekti į kraujotaką“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atstovai pranešime žiniasklaidai teigia, kad miestų oro taršą galima mažinti veiksmingomis aplinkos priežiūros priemonėmis. Tačiau sveikatos specialistai ragina nelaukti – suprastėjus oro kokybei, kiekvienas gyventojas gali sumažinti patiriamą taršos poveikį.
Skaidrus oras dar nereiškia, kad jis švarus
Anot ekspertų, savaitę ar ilgiau nesulaukus lietaus verta atidžiau stebėti oro kokybę. Sausu laikotarpiu ant gatvių ir dirvožemio kaupiasi dulkės, padangų bei kelio dangos dalelės. Jas į orą pakelia transportas, vėjas ir kita žmonių veikla – taip susidaro vadinamoji pakeltoji tarša.
„Tai, kad oras atrodo skaidrus, dar nereiškia, kad jis švarus. Sausomis ir karštomis dienomis ypač svarbu stebėti savo savijautą: kosulys, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas ar neįprastai dažnas širdies plakimas gali įspėti, kad organizmas patiria per didelį krūvį“, – atkreipia dėmesį I.Taraškevičienė.
Įkvėptos kietosios dalelės dirgina kvėpavimo takus ir skatina uždegiminius procesus. Trumpalaikis didelės oro taršos poveikis gali apsunkinti kvėpavimą, sustiprinti astmos simptomus ir padidinti infarkto ar insulto riziką.
„Dalį įkvėptų teršalų organizmas pašalina, tačiau smulkiausios dalelės gali jame užsilikti ir tapti tyliaisiais žudikais. Ilgainiui jos gali prisidėti prie sunkių plaučių ligų ar net plaučių vėžio išsivystymo“, – sako NVSC specialistė.
Jos teigimu, padidėjusi oro tarša pavojingiausia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščiosioms.
Ką daryti padidėjus taršai?
Padidėjus taršai, pasak specialistų, pirmiausia reikėtų atsisakyti intensyvių treniruočių, bėgiojimo ir sunkių darbų lauke. Sportuojant kvėpuojama dažniau ir giliau, todėl į organizmą patenka didesnė teršalų dozė.
„Jei oras užterštas, o į lauką išeiti būtina, geriau rinktis maršrutą, kuris būtų kuo toliau nuo judrių gatvių, statybviečių ar kitų taršos šaltinių. Tą pačią vietą visada galima pasiekti einant kiemais, lygiagrečiomis gatvėmis, kur ne toks intensyvus srautas ir daugiau žalumos. Gal ir užtruksite ilgiau, bet organizmas jums už tai padėkos“, – pataria I.Taraškevičienė.
Specialistai taip pat pataria vengti papildomų taršos šaltinių namuose – nerūkyti, nedeginti žvakių ar smilkalų, rečiau naudoti židinį ir vengti stipriai dūmijančio kepimo. Susikaupusias dulkes geriausia valyti drėgnai, o patalpas reikėtų vėdinti tik pagerėjus lauko oro kokybės rodikliams.
„Norėtųsi, kad žmonės elgtųsi atsakingai ir, padidėjus taršai, jei įmanoma, atsisakytų nebūtinų kelionių automobiliu, nedegintų atliekų ir nesiimtų kitų veiklų, kurios į aplinką išskiria papildomų dūmų ar dalelių“, – sako specialistė.
Jeigu užterštame ore būti būtina, įkvepiamų dalelių kiekį gali sumažinti gerai prie veido prigludęs FFP2, FFP3 arba N95 respiratorius. Paprastos medicininės ir medžiaginės kaukės nuo smulkiausių dalelių apsaugo prasčiau. Vis dėlto respiratorius neapsaugo nuo visų ore esančių dujinių teršalų, todėl svarbiausia užterštoje aplinkoje praleisti kuo mažiau laiko.
Gatvių neužtenka tik nušluoti
Nors gyventojai gali sumažinti įkvepiamų teršalų kiekį, vien asmeninių pastangų nepakanka. Oro kokybė priklauso ir nuo to, kaip prižiūrimos miestų gatvės, šaligatviai, žvyrkeliai bei žaliosios erdvės.
Pasak aplinkotvarkos bendrovės atstovų, pakeltąją taršą gana greitai galima sumažinti vakuuminiu teritorijų valymu. Jį bendrovė atlieka didžiausiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, taip pat mažesniuose – Marijampolėje, Anykščiuose ir Biržuose.
„Vakuuminis valymas yra gerokai našesnis už paprastą šlavimą. Valant danga drėkinama, todėl kietosios dalelės nekyla į orą, o surinktos sąšlavos iš karto patenka į bunkerį. Taip ne tik nuvalome paviršių, bet ir neleidžiame dulkėms vėl pasklisti aplinkoje“, – aiškina bendrovės aplinkos tvarkymo verslo vadovas Rokas Romanovas.
Pasak jo, ši technologija gali būti naudojama ne tik gatvėse ir ant šaligatvių, bet ir automobilių stovėjimo aikštelėse bei kitose privačiose teritorijose.
Atskira problema – neasfaltuoti keliai. Sausu oru pravažiuojantis transportas nuo jų pakelia didelius dulkių debesis, todėl žvyrkelius rekomenduojama drėkinti kelis kartus per sezoną. Pasak R. Romanovo, rezultatas priklauso ne tik nuo naudojamos priemonės dulkėtumui mažinti, bet ir nuo paties kelio būklės.
„Žvyrkelius rekomenduojama laistyti bent du ar tris kartus per sezoną. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai kelias tinkamai nugreideriuotas, jame nesusidaro balų ir yra nuolydis lietaus vandeniui nutekėti. Mūsų naudojamas kalcio chlorido tirpalas drėgmę išlaiko ilgiau nei paprastas vanduo, todėl dulkėtumą slopina veiksmingiau“, – sako bendrovės atstovas.
Tinkamai suplanuoti želdynai
Gatvių valymas ir žvyrkelių laistymas gali gana greitai sumažinti dulkėtumą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, anot R.Romanovo, miestams svarbios ir tinkamai suplanuotos žaliosios erdvės. Medžiai suteikia pavėsį, mažina gatvių bei šaligatvių įkaitimą, garina drėgmę ir padeda švelninti miesto karščio salos efektą. Jų lapai ir šakos sulaiko dalį ore esančių teršalų, o augalais padengtas dirvožemis mažiau dulka.
„Miestui naudą kuria ne ką tik pasodintas sodinukas, o po dešimties ar dvidešimties metų susiformavęs medis. Todėl planuojant želdynus svarbu įvertinti, ar augalas prigis, kaip greitai augs, kokio dydžio lają suformuos ir kiek pavėsio suteiks“, – pažymi aplinkotvarkos bendrovės atstovas.
Pasak jo, želdynus reikėtų projektuoti atsižvelgiant į aplinką. Siaurose gatvėse pernelyg tanki augalija gali trukdyti natūraliai oro cirkuliacijai, todėl rekomenduojama rinktis aukščiau lają formuojančius medžius ir juos derinti su krūmais bei kitais želdiniais.
„Tikslas – sumažinti gatvių ir pastatų įkaitimą, tačiau neužblokuoti natūralios ventiliacijos. Mieste būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp pavėsio, oro judėjimo ir eismo saugumo“, – aiškina pašnekovas.
Pasak R.Romanovo, geresnę oro kokybę užtikrina ne pavienės priemonės, o nuoseklus kompleksinių sprendimų taikymas. Gyventojams taip pat svarbu stebėti oro kokybės rodiklius, o taršai padidėjus, vengti labiausiai užterštų vietų ir praleisti jose kuo mažiau laiko.
