Motyvacija dažniausiai atsiranda jau pradėjus
Pasak E. Graževičiūtės, viena dažniausių klaidų – laukti tinkamos datos, nuotaikos ar ypatingo motyvacijos antplūdžio.
„Žmonės treniruočių pradžią dažnai atideda iki Naujųjų metų, rudens, pirmadienio ar atostogų pabaigos. Visada rekomenduoju nelaukti tobulo momento. Sugalvojote – pabandykite čia ir dabar, pasinaudokite galimybe LEMON GYM treniruotes ir erdves išbandyti nemokamai. Motyvacija dažniausiai neatsiranda prieš treniruotę. Ji auga jau sportuojant, ypač LEMON GYM, kur aplinka yra maloni ir leidžia jaustis patogiai,“ – sako trenerė.
Todėl pirmasis tikslas nebūtinai turėtų būti nubėgti tam tikrą atstumą, pakelti konkretų svorį ar per trumpą laiką pakeisti savo kūną. Pradžioje pakanka tiesiog ateiti, susipažinti su aplinka ir leisti sau išbandyti skirtingas veiklas.
Prie noro sugrįžti prisideda ir pati sporto klubo patirtis. Naujos kartos LEMON GYM klubuose įrengtos skirtingiems poreikiams pritaikytos zonos, erdvės individualioms treniruotėms, siūloma įvairi įranga, grupiniai užsiėmimai ir galimybės skirti daugiau dėmesio atsistatymui po treniruotės.
„Svarbi ne tik įranga. Žmonės taip pat kuria klubo nuotaiką. Kai aplinka draugiška, jauki ir palaikanti, į ją natūraliai norisi sugrįžti,“ – pastebi E. Graževičiūtė.
Smalsumą ir norą tęsti sportišką kelionę padeda išlaikyti ir naujovės: nuolat atnaujinamas grupinių treniruočių tvarkaraštis, specializuotos sėdmenų, pilvo preso ar „Hyrox“ treniruotėms skirtos zonos bei galimybė kaskart pasirinkti kitokį judėjimo būdą.
Ne kiekviena treniruotė turi būti intensyvi
Socialiniuose tinkluose ar reklamose sportas neretai vaizduojamas kaip itin intensyvi, daug jėgų reikalaujanti veikla. Tai pamatę kai kurie žmonės iškart nusprendžia: „Tai ne man“.
Tačiau šiuolaikinis sporto klubas gali pasiūlyti gerokai daugiau nei vien sunkias treniruotes ar didelius svorius. Galima rinktis jėgos, ištvermės, mobilumo, lankstumo, šokio, funkcines ar ramesnio tempo treniruotes. Svarbiausia ne sekti tuo, kas tuo metu populiaru, o atrasti veiklą, kuri tinka konkrečiam žmogui.
„Reikia išmokti mėgautis procesu. Judėjimas turi tikti mūsų savijautai ir gyvenimo būdui. Būna, kad žmogus nori sportuoti, pradeda, bet pasirinkta veikla jo nedžiugina. Po kurio laiko jis viską meta. Dažnai tai reiškia ne tai, kad žmogui nepatinka sportas, o tai, kad jis pasirinko sau netinkamą treniruotę,“ – aiškina trenerė.
Renkantis fizinio aktyvumo rutiną verta įvertinti ir savo dienos ritmą. Daug įtampos darbe patiriančiam žmogui nebūtinai tiks dar viena itin intensyvi veikla. Jam naudingesnė gali būti lėtesnė treniruotė, padedanti nusiraminti, atgauti pusiausvyrą ir geriau jausti savo kūną.
Kitiems, priešingai, po darbo norisi aktyvaus užsiėmimo, per kurį būtų galima išsikrauti, atsikratyti susikaupusios įtampos ir pasisemti energijos.
„Svarbu klausytis savęs ir kūno siunčiamų signalų. Sportas neturėtų tapti dar viena pareiga, kurią atliekame sukandę dantis,“ – pabrėžia E. Graževičiūtė.
Išliekantis įprotis prasideda nuo realistiškų tikslų
Pradėjus sportuoti lengva pasiduoti entuziazmui ir iš karto užsibrėžti labai ambicingus tikslus – lankytis sporto klube beveik kasdien ar greitai pasiekti matomų rezultatų. Tačiau pernelyg dideli lūkesčiai dažnai tampa priežastimi, dėl kurios motyvacija greitai išblėsta.
„Svarbiausia pradžioje ne kiekybė, o reguliarumas. Geriau pasirinkti tokį treniruočių ritmą, kurį iš tiesų galima išlaikyti, nei trumpam užsibrėžti per daug ir po kelių savaičių nusivilti,“ – sako E. Graževičiūtė.
Ilgalaikį įprotį kuria maži, bet nuoseklūs žingsniai. Vienam žmogui tai gali būti kelios treniruotės per savaitę, kitam – trumpesnis, bet reguliarus judėjimas. Svarbiausia, kad sportas nebūtų dar viena prievolė, o palaipsniui taptų natūralia gyvenimo ritmo dalimi.
Rezultatų verta ieškoti ne tik veidrodyje. Geresnė nuotaika, daugiau energijos, kokybiškesnis miegas ar stiprėjantis pasitikėjimas savimi taip pat yra svarbi pažanga.
Kartu sportuoti gali būti lengviau
Kai kuriems žmonėms pokyčius daug lengviau įgyvendinti ne vieniems. Tokiu atveju trenerė rekomenduoja į sporto klubą pakviesti antrąją pusę, draugą, kolegą ar šeimos narį.
„Tai gali tapti ne tik treniruote, bet ir kokybišku laiku kartu. Dažniau susitiksite, palaikysite vienas kitą, o sveika konkurencija neleis taip lengvai pasiduoti,“ – sako E. Graževičiūtė.
Sporto partneris gali padėti tomis dienomis, kai energijos ar ūpo mažiau. Kartais pakanka žinoti, kad kitas žmogus laukia sutartu laiku, ir sprendimas eiti į treniruotę tampa daug paprastesnis.
Įkvėpimo suteikia ir bendruomenė. Pasak trenerės, ypač daug palaikymo galima pajusti grupiniuose užsiėmimuose.
„Stebi žmones ir matai, kaip jie keičiasi: drąsėja, stiprėja, atsipalaiduoja, pradeda mėgautis judėjimu ir vis labiau pasitiki savimi. Tokios tikros istorijos motyvuoja labiau nei tobulai surežisuoti vaizdai socialiniuose tinkluose,“ – teigia ji.
Būtent bendrumo jausmas ir pastebimi maži pokyčiai padeda patirti tą jausmą, dėl kurio norisi sugrįžti.
„Neturiu laiko“ dažnai reiškia „dar neradau tinkamo būdo“
Paklausta, kokį pasiteisinimą girdi dažniausiai, E. Graževičiūtė nedvejodama atsako – laiko trūkumą.
„Žmonėms, sakantiems, kad neturi laiko, primenu, jog LEMON GYM veikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Tai leidžia sportą derinti prie savo grafiko, o ne visą grafiką perdėlioti dėl sporto,“ – primena trenerė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad treniruotė neturi tapti dar vienu punktu, keliančiu spaudimą. Kartais užtenka suplanuoti trumpesnį apsilankymą, pasirinkti arčiau namų ar darbo esantį LEMON GYM klubą arba iš anksto pasiruošti sportinę aprangą.
Kai sportuoti patogu, sumažėja ir priežasčių treniruotę atidėti.
Kad sportas nevirstų dar viena pareiga
Ne mažiau svarbu išvengti kito kraštutinumo – perdegimo. Jis gali ištikti ne tik tuos, kurie sportuoja retai, bet ir itin uoliai besitreniruojančius žmones.
„Kai kurie žmonės ilgainiui prisipažįsta pametę malonumą ir sportuojantys tik todėl, kad taip reikia. Tokioje situacijoje svarbu laiku sustoti ir pagalvoti, ką būtų galima pakeisti,“ – pastebi E. Graževičiūtė.
Kartais užtenka išbandyti kitą treniruotę, pakeisti trenerį, treniruotės laiką, muziką ar įprastą pratimų seką. Padėti gali ir pokalbis su bendraminčiais, naujas tikslas ar leidimas sau kuriam laikui sumažinti tempą.
Poilsis nėra žingsnis atgal. Jis yra tvarios sporto rutinos dalis.
Ilgalaikis sportavimo įprotis neatsiranda per vieną dieną. Tačiau jis neturi prasidėti nei nuo didelio tikslo, nei nuo alinančios treniruotės. Kartais viskas prasideda nuo paprasto sprendimo ateiti, pajudėti tiek, kiek tą dieną norisi, ir atrasti veiklą, po kurios aplanko geresnė savijauta.
O tada atsiranda ir tas jausmas, dėl kurio kitą kartą ateiti tampa lengviau.
Kaip judėjimą paversti reguliaria kasdienybės dalimi?
- Pradėkite mažais žingsniais. Dvi realiai įgyvendinamos treniruotės per savaitę yra vertingesnės už penkias, kurios lieka tik planuose.
- Rinkitės tai, kas jums patinka. Nebūtina sportuoti taip, kaip sportuoja kiti, ar vaikytis populiariausių treniruočių.
- Derinkite judėjimą prie savo savijautos. Vieną dieną gali tikti intensyvus užsiėmimas, kitą – ramesnė treniruotė ar tempimo pratimai.
- Suplanuokite konkretų laiką. Treniruotę lengviau įgyvendinti, kai ji turi konkretų laiką dienotvarkėje.
- Pasitelkite draugus ir bendruomenę. Palaikymas padeda neprarasti ritmo ir sportą paverčia malonesne patirtimi.
- Nebijokite keisti rutinos. Nauja treniruotė, treneris, laikas ar pratimai gali sugrąžinti smalsumą.
- Vertinkite ne tik rezultatą. Daugiau energijos, geresnė nuotaika, kokybiškesnis miegas ir stiprėjantis pasitikėjimas savimi taip pat yra svarbi pažanga.
- Palikite vietos poilsiui. Reguliarumas nereiškia, kad sportuoti reikia kiekvieną dieną.
