Sekite 15min Google
Viena tokių būklių – posturalinės tachikardijos sindromas (PoTS), sutrikdantis organizmo gebėjimą tinkamai reguliuoti širdies ritmą. Jį turintiems žmonėms per karščius iššūkiu gali tapti net atsikėlimas iš lovos, stovėjimas ar valgymas. Būtent taip savo kasdienybę per šios vasaros karščius apibūdina 26-erių K-Jo iš Didkoto, Jungtinės Karalystės.
Kaip rašo „Daily Mail“, jauna moteris šią vasarą gyvena tarsi sunkiausia ligonė, nes vos gali atlikti įprastus kasdienius darbus.
„Per karščius net valgymas ir stovėjimas tampa iššūkiu. Kartais tai gali visiškai palaužti. Atsibundi ir pagalvoji: „Na gerai, šiandien vėl turėsiu visa tai ištverti“, – apie savijautą kalbėjo K-Jo, kuriai diagnozuotas posturalinės tachikardijos sindromas (PoTS).
Posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS) yra autonominės nervų sistemos sutrikimas, pasireiškiantis staigiu širdies susitraukimų dažnio padidėjimu (bent 30 tvinksnių per minutę) atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties, kai kraujospūdis išlieka stabiliame lygyje be reikšmingo kritimo.
Kalbant paprastai, ši būklė gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti širdies ritmą, todėl atsistoję žmonės dažnai jaučia svaigulį, silpnumą ar apsvaigimą.
„Per karščius net paprasčiausi dalykai tampa iššūkiu, – sakė ji. – Valgymas, tiesiog išlipimas iš lovos, stovėjimas.“
Pasak šį sindromą turinčius pacientus vienijančios organizacijos „PoTS UK“, Jungtinėje Karalystėje šis sindromas pasireiškia maždaug vienam iš 500 žmonių.
„Sulaukėme daugybės savo pacientų užklausų... Daugeliui jų iš tiesų labai sunku, – sakė organizacijos slaugytoja konsultantė Sarah Charlesworth. – Simptomai, kuriuos jie paprastai patiria esant įprastam orui, dabar gali būti turbūt dešimt kartų stipresni.“
Pasak medicinos darbuotojos, per karščius šį sindromą turintys žmonės turėtų atitinkamai pakoreguoti savo gyvenimo būdą ir kartu susitaikyti su tuo, kad „tai bus sunkus laikotarpis“.
Gyvena tarsi kalėjime
Kasdien K-Jo įjungia ventiliatorius, užtraukia žaliuzes ir stengiasi namuose palaikyti kuo didesnę vėsą.
„O tada iš esmės likusią dienos dalį slepiuosi tamsiame kambaryje ir dirbu nešiojamuoju kompiuteriu, – pasakojo ji. – Vos tik baigiu darbą, iškart einu į šaltą vonią, o po to – tiesiai į lovą, nes dienos pabaigoje mano energijos atsargos būna visiškai išsekusios. Visa tai mano organizmui reikalauja labai daug pastangų.“
Pasak „PoTS UK“ atstovų, pacientai diagnozės paprastai laukia septynerius metus, o ši būklė neretai klaidingai priskiriama nerimui ar depresijai.
K-Jo pasakojo, kad paauglystėje buvo sveika, tačiau vėliau atsiradę simptomai ją „mirtinai išgąsdino“.
„Negalėjau gauti jokių atsakymų. Nežinojau, kas su manimi vyksta – maždaug dvejus metus beveik nesikėliau iš lovos. Iš namų išeidavau tik į vizitus pas gydytojus“, – interviu BBC apie ligos paieškas pasakojo jauna moteris.
Jos teigimu, per karščius lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms reikia daugiau pagalbos ir paramos, kad jie nejaustų tokios didelės izoliacijos.
Didžiausia rizika pacientams, gyvenantiems su šiomis ligomis
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos aplinkos agentūra – išskiria kelias lėtinių ligų grupes, kuriomis sergantiems žmonėms užsitęsęs karštis yra ypač pavojingas. Svarbu suprasti, kad karštis ne tik sukelia perkaitimą: organizmui mėginant vėsintis, didėja širdies ir inkstų apkrova, netenkama skysčių ir elektrolitų, o tai gali destabilizuoti jau esamas ligas.
Širdies ir kraujagyslių ligos. Tai viena svarbiausių rizikos grupių – ypač žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, hipertenzija ar turintiems kitų kraujotakos sutrikimų.
Karštyje kraujagyslės išsiplečia, širdis turi intensyviau pumpuoti kraują į odą, o prakaituojant mažėja skysčių tūris. Dėl to gali kristi kraujospūdis, didėti širdies apkrova, o dehidratacija ir kraujo sutirštėjimas gali prisidėti prie trombozių bei insulto rizikos. PSO širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujagyslių ligas aiškiai priskiria prie būklių, kurias ekstremalus karštis gali pabloginti.
Inkstų ligos. Sergantiesiems lėtinėmis inkstų ligomis karštis ypač pavojingas dėl skysčių ir elektrolitų netekimo. Dehidratavus organizmui sumažėja kraujo pritekėjimas į inkstus, todėl jų veikla gali dar labiau sutrikti. Net ir anksčiau inkstų liga nesirgusiam žmogui stiprus karštis ir dehidratacija gali sukelti ūminį inkstų pažeidimą.
Diabetas. Sergant diabetu organizmui gali būti sunkiau susidoroti su karščiu, o dehidratacija apsunkina gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolę. Be to, kai kuriems diabetu sergantiems žmonėms dėl nervų ar kraujagyslių pažeidimų gali būti sutrikęs prakaitavimas ir organizmo gebėjimas atsivėsinti. Medikai patvirtina: karštomis dienomis daugėja skubiosios pagalbos ir hospitalizacijų, susijusių ir su diabetu.
Kvėpavimo takų ligos – ypač astma ir LOPL. Didelis karštis gali sustiprinti dusulį ir kitus kvėpavimo simptomus. Padėtį neretai dar labiau pablogina tai, kas lydi karščio bangas: padidėjusi oro tarša, ozono koncentracija ar miškų gaisrų dūmai.
Neurologinės ligos. Ypač pažeidžiami gali būti Parkinsono liga, demencija ir kai kuriomis kitomis neurologinėmis ligomis sergantys žmonės. Pavyzdžiui, demencija gali apsunkinti gebėjimą suvokti, kad žmogus perkaito ar yra ištroškęs, ir savarankiškai imtis priemonių.
Išsėtinė sklerozė (IS).Daugeliui IS sergančių žmonių net nedidelis kūno temperatūros padidėjimas laikinai sustiprina neurologinius simptomus – nuovargį, silpnumą, regos, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimus. Tai vadinama Uhthoffo fenomenu. Pats karštis nebūtinai reiškia naują ligos paūmėjimą ar naują nervų sistemos pažeidimą, tačiau žmogaus savijauta gali smarkiai pablogėti.
Psichikos sveikatos sutrikimai. PSO tarp karščiui jautrių būklių tiesiogiai mini psichikos sveikatos problemas. Užsitęsęs karštis ir prastas miegas gali sunkinti kai kurių psichikos sutrikimų simptomus.
Papildoma problema – tam tikri antipsichotikai, antidepresantai ir kiti vaistai gali paveikti prakaitavimą, termoreguliaciją, budrumą ar skysčių balansą, todėl organizmui tampa sunkiau atsivėsinti.
Nutukimas ir sutrikusi kraujotaka taip pat didina karščio sukeltų ligų riziką. Pažymima, kad didesnę kūno masę turintis organizmas linkęs išlaikyti daugiau šilumos, todėl atsivėsinti gali būti sunkiau.