Širdies nepakankamumas – tai būklė, kai širdies raumuo nebepajėgia pumpuoti kraujo tokiomis sąlygomis, kad visi organai būtų tinkamai aprūpinti krauju esant ramybės būsenos ir krūvio metu, rašoma komunikacijos agentūros „Adverum“ pranešime žiniasklaidai.
„Kraujotakos sistemoje, kurią sudaro širdis ir kraujagyslės, širdis veikia kaip variklis, užtikrinantis kraujo judėjimą. Nusilpus širdies funkcijai, šis mechanizmas nebeveikia taip, kaip turėtų, todėl organizme atsiranda disbalansas – vienur kraujas užsilaiko ir susidaro sąstovis, o kitur jo gali trūkti ypač fizinio krūvio metu“, – aiškina prof. J.Čelutkienė.
Ši lėtinė, progresuojanti liga, anot kardiologės, dažniausiai prasideda būtent nuo krūvio netoleravimo, kai tampa sunkiau atlikti įprastą veiklą, ir iš esmės yra galutinė įvairių širdies ligų stadija: „Nepriklausomai nuo to, kokia širdies liga žmogus serga, pamažu jis gali prieiti šią būklę, kai nusilpsta širdies raumens darbas. Po miokardo infarkto gali susidaryti randai arba dėl kitų priežasčių susiformuoti jungiamasis audinys, kuris sutrikdo širdies susitraukimus.“
Stabdant širdies ligų progresavimą, galima atitolinti širdies nepakankamumo išsivystymą. Būtent siekiant šio tikslo pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir kuriems paskirtos politabletės, ypač svarbu nenutraukti jų vartojimo ir laikytis paskirto gydymo plano.
„Šie vaistai ne tik padeda kontroliuoti aukštą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, bet ir sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką. Būtent šios ligos ir jų komplikacijos ilgainiui silpnina širdies raumenį, todėl negydomos ar nepakankamai kontroliuojamos gali lemti širdies nepakankamumo išsivystymą“, – įspėja ji.
Simptomai, kurių nevertėtų ignoruoti
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje širdies nepakankamumu serga 64 mln. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Kaip aiškina gydytoja kardiologė, tai susiję su tuo, kad šiandien visos ligos, tarp jų ir širdies, yra sėkmingai gydomos, žmonės gyvena ilgiau, tačiau ir sulaukia amžiaus, kai pamažu ima silpti širdies funkcija.
Ji apgailestauja, kad neretai liga diagnozuojama per vėlai, nes žmonės paprasčiausiai nekreipia dėmesio į pirmuosius signalus. „Kadangi tai dažniausiai link pensijos ar pensinio amžiaus žmonės, jie galvoja, kad atsiradęs dusulys ir prastesnė krūvio tolerancija yra natūralus senatvės požymis, todėl nesikreipia laiku. Šioje vietoje labai svarbi ir gydytojų atsakomybė – laiku pagalvoti apie širdies nepakankamumą ir jį atpažinti“, – sako ji.
Kaip pagrindines širdies nepakankamumo priežastis prof. J.Čelutkienė įvardija padidėjusio kraujospūdžio ligą ir išeminę širdies ligą. „Prie jų reikšmingai prisideda ir prieširdžių virpėjimas, kuris dažnai komplikuoja arterinę hipertenziją ir gali lemti vadinamąjį aritminės kilmės širdies nepakankamumą, taip pat vožtuvų ligos bei kitos retesnės priežastys. Širdies nepakankamumas dažnai susijęs ir su diabetu – vien šios ligos pakanka, kad pradėtų vystytis pakitimai širdies raumenyje ir kraujagyslėse“, – priduria ji.
Ką keičia ankstyva diagnostika?
Lietuvoje nuo 2023 m. vykdoma valstybės finansuojama ankstyvoji širdies nepakankamumo diagnostika. Pacientams, kurie serga širdies ligomis ir skundžiasi dusuliu, kojų tinimu ar sumažėjusia krūvio tolerancija, pasak gydytojos, rekomenduojama atlikti specialų NT-proBNP kraujo tyrimą.
„Jis labai informatyvus ir leidžia įvertinti, ar širdies nepakankamumo procesas jau prasidėjęs, todėl galima laiku pradėti gydymą ir apsaugoti širdį nuo tolesnio pažeidimo. Diagnostika paprasta – atliekami kraujo tyrimai ir echokardiograma (ultragarsinis širdies tyrimas), padedanti įvertinti širdies struktūrą ir funkciją. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnis bus atsakas ir paciento prognozė“, – teigia specialistė.
Prof. J.Čelutkienė įspėja, kad esant širdies nepakankamumui nukenčia ne tik širdis, bet ir kiti organai, ypač inkstai – tai vadinama kardiorenaliniu sindromu: „Dėl sutrikusios kraujotakos ir skysčių susilaikymo pamažu pradeda blogėti visų organų funkcija. Organizme kaupiasi skysčiai, susidaro kraujo sąstovis, todėl atsiranda ir šiai ligai būdingi tinimai.“
Specializuoti kabinetai sergantiems širdies nepakankamumu
Nors Lietuvoje specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai veikia jau dešimtmetį, jų kūrimo iniciatorė J.Čelutkienė pastebi liūdną tendenciją – apie juos vis dar per mažai žino tiek patys pacientai, tiek gydytojai. Pasak profesorės, kabinetai sukurti tam, kad pacientai gautų optimalų medikamentinį gydymą ir visapusišką priežiūrą.
„Ši iniciatyva užtikrina naujausias tarptautines gaires atitinkantį gydymą ir taip sumažina mirties riziką maždaug dvigubai, palyginti su įprastine stebėsena. Specialiai paruoštos kardiologų ir slaugytojų komandos tampa tarsi vedliais – išsamiai paaiškina gydymo eigą, padeda suprasti ligą ir moko savirūpos bei savistabos. Esant poreikiui, skiriami implantuojami prietaisai, galintys reikšmingai pagerinti ligos eigą ir prognozę“, – pasakoja ji.
Šią paslaugą gali gauti pacientai, kurie yra po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo. Ji teikiama su gydytojo kardiologo arba šeimos gydytojo siuntimu, iki 4 konsultacijų per 12 mėnesių. Vėliau pacientų būklę stebi kardiologai, vykdydami ilgalaikę priežiūrą ir palaikydami paskirtą gydymą, o sunkesni pacientai gali būti konsultuojami iki 4 kartų per metus ir be siuntimo. Šiuo metu Lietuvoje įkurta 30 specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų.
„Asmenys, kuriems liga diagnozuojama anksti ir kurie gerai reaguoja į gydymą, gali gyventi visavertį gyvenimą – būti iš dalies darbingi arba mobilūs, keliauti, leisti laiką sode ir džiaugtis kasdienėmis veiklomis. Širdies nepakankamumo mėnesio proga norėčiau palinkėti, kad Lietuvoje dar labiau sustiprėtų galimybės teikti šia liga sergantiems pacientams pačią geriausią priežiūrą“, – sako prof. J.Čelutkienė.
