2026-06-03 08:00

„Užšalo“ smegenys? Ledų sukeltas galvos skausmas gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą

Karštą vasaros dieną valgote mėgstamus ledus ir staiga pajuntate aštrų, veriantį skausmą kaktoje – tarsi kas būtų smeigęs ledo kirtiklį tiesiai į galvą. Toks reiškinys, dažnai vadinamas „smegenų užšalimu“ arba ledų galvos skausmu, yra labai dažnas ir paprastai visiškai nepavojingas, rašo BBC.
Ledai
Ledai / 123rf.com nuotr.

Kas yra ledų sukeltas galvos skausmas?

Mokslininkai šį reiškinį vadina šalčio sukeltu galvos skausmu (angl. cold-stimulus headache). Neurologė Amaal Starling iš Mayo klinikos aiškina, kad jis atsiranda dėl staigaus burnos gomurio arba ryklės užpakalinės dalies atšalimo. Dėl to kraujagyslės greitai susitraukia, o vėliau išsiplečia, siekdamos atkurti kraujotaką.

Šių kraujagyslių sienelėse esančios skausmo skaidulos perduoda signalus į trišakį nervą (trigeminal nerve), kuris atsakingas už kaktos ir veido skausmo pojūčius. Todėl skausmas jaučiamas ne burnoje, o kaktoje ar galvoje.

„Ledų sukeltas galvos skausmas yra labai, labai dažnas reiškinys“, – sako neurologė Amaal Starling, kuri pati labiausiai mėgsta šokoladinius ledus. „Jis yra nekenksmingas – atsiranda ir greitai praeina.“

(Dar rimčiau – tyrimų duomenys rodo, kad šalti maisto produktai ar gėrimai taip pat gali sukelti širdies permušimus, vadinamus „Cold Drink Heart“ („šalto gėrimo širdis“), bei širdies ritmo sutrikimus, ypač vidutinio amžiaus vyrams.)

Tačiau kodėl esame taip „baudžiami“ už pernelyg greitą šaltų produktų valgymą? Pasirodo, šis reiškinys, kuris kamuoja jau ne vieną desertų mėgėjų kartą, ne tik turi ilgą istoriją mokslo pažangos srityje, bet ir gali atskleisti kur kas daugiau apie jūsų sveikatą, nei galėtumėte pagalvoti.

Norint išvengti šalčio sukelto galvos skausmo, Starling rekomenduoja neskubėti valgant ar geriant šaltus produktus. Atrodo, kad būtent staigus burnos gomurio atšalimas sukelia vadinamąjį „smegenų užšalimą“, todėl tarp gurkšnių, laižymų ar kąsnių verta daryti trumpas pertraukas, kad gomurys spėtų šiek tiek sušilti.

Tačiau jei susigundėte ir paskubėjote (kam taip nebūna?) ir jau pajutote ledų sukeltą galvos skausmą, yra keli veiksmingi būdai jį sutrumpinti ir sumažinti diskomfortą, sako Starling. Ji rekomenduoja liežuvio apačia sušildyti burnos gomurį. Jei ir liežuvis jau spėjo atšalti, galima panaudoti nykštį arba išgerti šilto gėrimo.

Netikėtas ryšys

Tačiau kodėl vieni žmonės patiria „smegenų užšalimą“, o kiti gali be jokių pasekmių greitai išgerti tirštą pieno kokteilį? Siekdama atsakyti į šį klausimą, Italijos universiteto vaikų neurologijos ir psichiatrijos profesorė Irene Toldo kartu su kolegomis išanalizavo keturių dešimtmečių mokslinius tyrimus apie ledų sukeltą galvos skausmą.

Apibendrinusi visame pasaulyje atliktus tyrimus, įskaitant studijas su tūkstančiais moksleivių Taivane, Vokietijoje ir Kanadoje bei dešimtimis suaugusiųjų, kenčiančių nuo migrenos Brazilijoje, Turkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Toldo nustatė keletą dėsningumų.

Pirma, tyrimai rodo, kad polinkis į „smegenų užšalimą“ gali būti paveldimas – jei jūsų tėvai patiria ledų sukeltus galvos skausmus, tikėtina, kad juos patirsite ir jūs. (Kol kas šios išvados pagrįstos tik statistiniais ryšiais, o mokslininkai dar nėra nustatę konkrečių genų, kurie galėtų būti atsakingi už šį ryšį.)

Kalbant apie tai, kodėl vieniems žmonėms „smegenų užšalimo“ sukeltas skausmas būna stipresnis nei kitiems, svarbiausias veiksnys, atrodo, yra tai, ar žmogus patiria kitų rūšių galvos skausmus ir migrenos priepuolius – intensyvius galvos skausmus, kurie gali tęstis valandas ar net dienas.

„Žmonės, sergantys migrena, paprastai patiria stipresnius tokio tipo galvos skausmus“, – sako I. Toldo.

Viename nedideliame 8-ojo dešimtmečio tyrime nustatyta, kad 93 proc. žmonių, patyrusių migrenos priepuolių, taip pat buvo patyrę ir ledų sukeltų galvos skausmų. Dauguma jų šį skausmą apibūdino kaip vidutinio stiprumo arba stiprų. Tuo tarpu tarp žmonių, nesergančių migrena, ledų sukeltą galvos skausmą buvo patyręs tik maždaug trečdalis.

Pati A. Starling patiria ir migrenos priepuolius, ir itin skausmingus ledų sukeltus galvos skausmus.

„Mano trišakis nervas yra labai jautrus dėl migrenos priepuolių, todėl, kai jį veikia šaltis, jis gali būti suaktyvinamas kur kas stipriau“, – aiškina ji.

Galiausiai, jei jūs arba jūsų vaikas patiriate ypač stiprų „smegenų užšalimo“ skausmą, verta prisiminti savo galvos skausmų istoriją ir atidžiau įvertinti kitus, su ledais nesusijusius galvos skausmus. Tai, ką galbūt laikėte normaliu reiškiniu, gali būti rimta, tačiau gydoma sveikatos būklė, į kurią verta atkreipti dėmesį.

„Migrena serga viena iš šešių moterų, vienas iš vienuolikos vaikų ir vienas iš dešimties vyrų“, – sako A. Starling. „Daugiau nei 50 proc. žmonių, sergančių migrena, niekada nėra net kalbėję su gydytoju apie savo simptomus. Šiai būklei galima nustatyti diagnozę. Yra veiksmingų gydymo būdų.“

„Užšaldyta“ migrena

Atsižvelgdami į šį netikėtą ryšį, mokslininkai dar nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio prašydavo savanorių tyčia sukelti sau „smegenų užšalimą“, kad galėtų geriau tirti migreną – vieną pagrindinių negalią sukeliančių sveikatos sutrikimų pasaulyje.

Nors migrena yra labai paplitusi, ją tirti sudėtinga. Mokslininkams sunku užfiksuoti migrenos priepuolį atliekant magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus, nes galvos skausmus sunku numatyti. Be to, priepuoliai dažnai būna tokie skausmingi, kad savanoriams sudėtinga net atvykti į laboratoriją jiems vykstant.

Būtent čia, pasak A. Starling, gali pasitarnauti „smegenų užšalimas“.

Šalčio sukeltą galvos skausmą galima sukelti praktiškai pagal poreikį – valgant ledus ar kitus šaltus skanėstus (arba, ne taip maloniai, naudojant ledo gabalėlius ar labai šaltą vandenį).

Kadangi šie galvos skausmai veikia tą pačią nervų sistemą kaip ir migrenos priepuoliai – trišakį nervą (trigeminal nerve) – jie gali būti naudojami kaip mokslinis migrenos modelis, leidžiantis tyrinėti procesus, vykstančius migrenos metu.

„Ankstyvaisiais galvos skausmų medicinos tyrimų laikais, kai mokslininkai bandė suprasti pagrindinius galvos skausmo mechanizmus, „smegenų užšalimas“ buvo patogus eksperimentinis modelis“, – aiškina A. Starling. Ji pažymi, kad šis reiškinys padėjo mokslininkams nustatyti kraujotakos ir įvairių nervų sistemų vaidmenį galvos skausmo atsiradime.

Tačiau pastaraisiais metais tyrėjai migrenos priepuoliams sukelti naudoja kitus metodus. Vienas jų – nitroglicerino infuzijos (taip, to paties nitroglicerino, kuris naudojamas ir sprogmenų gamyboje). Tokie tyrimai padeda kurti naujos kartos vaistus nuo migrenos.

Žmonėms, sergantiems migrena, dėl baimės patirti „smegenų užšalimą“ nereikia visiškai atsisakyti šaltų skanėstų.

„Nereikia nustoti valgyti ledų“, – sako I. Toldo. „Galima išmokti su tuo susitvarkyti.“

Laimei, patarimas visiems yra tas pats – tiesiog valgykite ledus šiek tiek lėčiau. Taip ne tik sumažinsite „smegenų užšalimo“ tikimybę, bet ir galėsite geriau pasimėgauti jų skoniu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą