Šios ląstelių grupės vėliau taikosi į gretimas imuninės sistemos ląsteles, silpnindamos organizmo gebėjimą kovoti su liga jau pačiais ankstyviausiais vėžio vystymosi etapais, rašo „Daily Mail“.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale Gastroenterology, gali padėti mokslininkams sukurti geresnes priemones ankstyvesniam kasos vėžio nustatymui – tada, kai gydymas yra efektyviausias.
Kasos vėžys yra viena mirtiniausių ligos formų: tik vienas iš keturių pacientų išgyvena daugiau nei metus po diagnozės.
Dažniausiai liga nustatoma vėlai, kai gydymas tampa sudėtingas, nes ankstyvaisiais etapais simptomų pasireiškia labai nedaug.
Tačiau yra vilties, kad gydytojai netrukus galės anksčiau nustatyti ligą, stebėdami, kaip per laiką vystosi pažeidimai.
Tyrimas, vadovaujamas ekspertų iš Hebrew University of Jerusalem, buvo atliktas naudojant pažangias vaizdavimo technologijas, tiriant tiek pelių, tiek žmonių kasos audinių mėginius.
Tyrėjai nustatė, kad priešvėžinės ląstelės jau ankstyvame etape susiburia į grupes pažeidimuose kasoje, šalia imuninės sistemos ląstelių, atsakingų už ligos atakos stabdymą.
Kadangi šios ląstelės būna labai arti imuninės sistemos ląstelių, jos suaktyvina genus, kurie slopina imuninę apsaugą. Tai rodo, kad vėžys gali pradėti slėptis nuo organizmo gynybos dar prieš jam visiškai išsivystant.
Imunologė ir tyrimo bendraautorė Dr. Sharona Tornovsky–Babeay teigė: „Suprasdami pažeidimų susidarymo ir vystymosi procesą, galime geriau identifikuoti didelės rizikos pažeidimus ir ateityje sukurti strategijas, kurios įsikištų dar prieš vėžiui visiškai išsivystant.“
Svarbu pabrėžti, kad tyrėjai panašias ląstelių grupes ir imuninės sistemos atsakus stebėjo ir žmogaus audiniuose, kas sustiprina atradimų reikšmę neapsiribojant tik pelių modeliais.
Tyrėjai tikisi, kad jų atradimai suteiks detalesnį vaizdą apie pačius ankstyviausius kasos vėžio vystymosi pokyčius, parodant, kaip imuninės sąveikos gali lemti ligos eigą dar prieš pasireiškiant simptomams.
Ekspertai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia daugumą atvejų, tačiau spėjama, kad riziką gali padidinti rūkymas, alkoholis ir nutukimas.
Kasa yra kriaušės formos liauka, paslėpta už skrandžio, atsakinga už hormonų gamybą, kurie padeda virškinti maistą ir paverčia cukrų energija.
Dėl savo vietos ir palyginti nedidelio dydžio gydytojai dažnai negali apčiuopti kasos naviko per fizinį tyrimą, o tai dar viena kliūtis ankstyvam gydymui.
Nors senėjimas yra vienas didžiausių šio „tyliojo žudiko“ rizikos veiksnių – beveik pusė atvejų nustatoma vyresniems nei 75 metų žmonėms – ekspertai įspėja, kad liga vis dažniau pasireiškia jaunesnio amžiaus grupėse, ypač moterims.
Šį padidėjimą, atrodo, lemia kasos latakų adenokarcinoma, labiausiai paplitusi ir agresyviausia ligos forma, kuriai tyrėjai skyrė dėmesį šiame tyrime.
Praėjusią savaitę paskelbtame žymiajame tyrime, nagrinėjančiame ryšį tarp mitybos ir vėžio rizikos, nustatyta, kad vegetarams kasos vėžio tikimybė yra 21 proc. mažesnė nei mėsėdžiams.
Yra įrodymų, kad didelis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti kasos vėžio riziką dėl nitrozaminų susidarymo gaminant maistą – junginių, žinomų kaip sukeliančių vėžį.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad nutukimas taip pat gali turėti įtakos, nes vegetarų kūno masės indeksas dažniausiai yra žemesnis nei mėsėdžių. Ekspertai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, kad suprastume priežastis, ir dabartiniai įrodymai nėra galutiniai.
