Vargina ir trumpina gyvenimą?
Vienas vyras savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo rašinėliu apie tai, kokios pavojingos tatuiruotės iš tiesų gali būti. „Tatuiruotės mus vargina ir trumpina mūsų gyvenimą“, – perspėjo jis.
Anot internauto, darant tatuiruotę į antrą odos sluoksnį įterpiamas svetimkūnis – rašalas, daugeliu atveju tariamai toksiškas. Dėl to jis „įstringa dermoje, limfmazgiuose, kepenyse ir netgi gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą bei ilgainiui pakenkti jūsų sveikatai“.
Vyras taip pat užsiminė, kad, priklausomai nuo rašalo spalvos, jame gali būti daug įvairių cheminių junginių ir sunkiųjų metalų.
Be to, pateikė kažkokio tyrimo, kurio net vykdytojai nenurodyti, rezultatus – esą visi, išskyrus vieną tirtą asmenį, buvo užsikrėtę hepatitu B. Tatuiruotėse esą „buvo nedeklaruotų ingredientų, susijusių su nervų pažeidimais, organų nepakankamumu ir vėžiu“. 10 proc. tirtų neatidarytų mėginių tariamai buvo užteršti bakterijomis.
„Facebook“ vartotojas dar pridėjo, kad tatuiruotės gali sukelti alergines reakcijas, „paslėpti odos vėžį“, nudeginti atliekant MRT (magnetinio rezonanso tomografija) tyrimus, išskirti iki 50 proc. mažiau prakaito ir yra siejamos su trumpesne gyvenimo trukme.
Vėžio rizika nepatvirtinta
Mokslininkai jau daugelį metų tiria galimą ryšį tarp tatuiruočių ir vėžio, tačiau jis kol kas nėra patvirtintas. Nėra patikimų įrodymų, kad tatuiravimas tiesiogiai sukeltų odos vėžį. Manoma, kad tokie atsitiktinumai gali tebūti sutapimai.
Mažai tikėtina, kad viena procedūra galėtų sukelti odos vėžį, tačiau tam tikros tatuiruočių rašalo sudedamosios dalys teoriškai gali kelti riziką. Skirtingos spalvos išgaunamos naudojant įvairius pigmentus ir jų priedus, o kai kurie jų gali būti kancerogeniniai, t. y. galintys sukelti vėžį.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, kad kai kurios medžiagos rašaluose yra kancerogeninės, nurodė tyrimai, kurie nevertino jų poveikio suleidžiant į odą. Dabar kancerogenai į dažus dažniausiai patenka netyčia – dėl nekokybiškų žaliavų ar taršos gamybos metu.
Nedaroma ir išvada, jog tatuiruotės yra tiesiogiai susijusios su vėžiu. PSO pastebi, kad toksikologinės analizės dažnai parodo, jog dažuose tik randama galimai kancerogeninių medžiagų.
Nežinoma, ar šių medžiagų suleidimas į antrą odos sluoksnį (dermą) yra panašus į jų pasisavinimą per kvėpavimo ar odos kelią.
Tačiau žinoma, kad dauguma tatuiruočių pigmentų po oda neužsibūna – jie pernešami į artimiausius limfmazgius ir galimai kitus organus. Tyrimai laboratorijoje (in vitro) rodo, kad daugelis tatuiruočių rašaluose esančių medžiagų neigiamai veikia imuninę sistemą ir pagrindines ląstelių funkcijas.
Bet iki šiol paskelbtas vos vienas epidemiologinis tatuiruočių ir odos vėžio tyrimas. Jame nenustatyta, kad tatuiruotė bendrąja prasme padidintų ankstyvosios bazalinių ląstelių karcinomos (dažniausia odos vėžio forma) riziką. Tiesa, tyrimas parodė, kad kūno vietose, kur padaryta tatuiruotė, rizika susirgti šia vėžio forma buvo apie 80 proc. didesnė nei kitose kūno vietose.
Trys tyrimai apie tatuiruotes ir kraujo vėžį baigėsi skirtingais rezultatais: Kanadoje rizikos padidėjimo nerasta, Švedijoje nustatyta 20 proc. didesnė limfomos rizika, o JAV tyrimas parodė tik retų limfomos formų rizikos padidėjimą, bet duomenys nėra statistiškai patikimi.
PSO įspėjo, kad minėtus tyrimus reikia vertinti atsargiai dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dalyvauti juose gali būti labiau linkę vėžiu sergantys tatuiruoti žmonės nei netatuiruoti. Tai dirbtinai padidintų pastebėtą poveikį.
Be to, vėžio išsivystymui po tatuiruotės prireiktų daugelio metų, o jų populiarumas išaugo palyginus neseniai, dėl to galimybės aptikti ryšius yra ribotos.
Trečia, tyrimuose nepakankamai kontroliuoti kiti veiksniai, galintys turėti įtakos ryšiui tarp tatuiruočių ir vėžio. Galiausiai daugumoje tyrimų trūko duomenų apie tatuiruočių dydį ir spalvas, todėl sudėtinga įvertinti priklausomumą nuo jų.
Apibendrinant, dabartiniai tyrimai yra riboti ir neleidžia patikimai nustatyti ryšio tarp tatuiruočių ir tam tikrų vėžio formų. Jie pateikia tik neaiškių užuominų. Norint gauti aiškius atsakymus, reikia didelės imties tyrimų, kurių rezultatų tikimasi apie 2030 metus.
ŽIV, AIDS ir hepatito rizika
Odos infekcijos gali išsivystyti dėl užkrato, patekusio iš nesterilių adatų ar kitų įrankių, taip pat, jei tatuiruotė nėra tinkamai prižiūrima. Dėl nesterilių adatų taip pat padidėja rizika užsikrėsti hepatitais C ir B, ŽIV bei AIDS. Tačiau licencijuoti tatuiruočių meistrai privalo naudoti sterilizuotas adatas, dėl ko rizika su metais mažėja.
Nors aiškaus priežastinio ryšio tarp tatuiruočių ir vėžio nenustatyta, ir hepatitas C, ir ŽIV bei AIDS siejami su padidėjusia įvairių vėžio rūšių rizika.
Pasak vieno tyrimo autorių, 0,5-6 proc. tatuiruotes turinčių žmonių po tatuiruotės patiria infekciją.
Bendras infekcijos pavojus pasidarius tatuiruotę yra palyginti nedidelis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 10-20 proc. pramoninių šalių gyventojų dabar turi tatuiruotes, 0,5-6 proc. infekcijos lygis yra reikšmingas.
Tikslios tatuiruočių infekcijų priežastys gali būti susijusios su kitais veiksniais, pavyzdžiui, nepakankama priežiūra po procedūros ir prasta higiena. Infekcijos taip pat gali atsirasti dėl tatuiruočių darymo įrankių, pavyzdžiui, adatų, kurios nebuvo tinkamai sterilizuotos. Todėl svarbu tatuiruotes darytis pas licencijuotus specialistus sterilioje aplinkoje.
Be to, bakterinės infekcijos, atsirandančios dėl tatuiruočių, nėra sunkios ir jas lengva gydyti.
Internautas galimai minėjo tyrimą, atliktą 1992 m., kuriame beveik visi tirti asmenys buvo užsikėtę hepatitu B. Tyrimo imtis buvo maža ir jis atliktas tik Taivane. O pagrindinė tyrimo išvada – ne ta, kad tatuiruotės apskritai sukelia infekciją, o kad tatuiravimas, naudojant netinkamai sterilizuotas adatas, akivaizdžiai padidina hepatito riziką. Tyrimo autoriai skatina nustatyti teisinius higienos standartus tatuiruotėms, kas su metais daroma vis atsakingiau.
Kai kurie naujesni tyrimai neatskleidė reikšmingo ryšio tarp hepatito B bei C ir tatuiruočių. Per didesnius tyrimus, kuriuose dalyvavo dešimtys ar net šimtai tūkstančių dalyvių, nustatyta, jog rizika yra gerokai mažesnė, nei nurodė „Facebook“ vartotojo minėtas tyrimas.
Šiuose tyrimuose taip pat pabrėžiama, kad nesaugių tatuiruočių praktika yra nuvertinama, kaip galimas hepatito C šaltinis. Pažymima, jog riziką kelia neprofesionali praktika, o ne salonuose padarytos tatuiruotės.
Kitos infekcijos ir pavojai
Tatuiruotės iš tiesų gali kelti tam tikrą riziką, įskaitant odos infekcijas, alergines reakcijas ir randus. Rizika padidėja, jeigu klientas kreipiasi ne į licencijuotą tatuiruočių meistrą arba jei žaizda gyja netinkamai.
Tyrėjai nustatė, jog tatuiruočių rašalo nanodetalės gali patekti į limfmazgius, apie ką užsiminė cituotas internautas, tačiau nėra patvirtinta, kad tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Taip pat neaišku, kiek dažai yra kenksmingi ilgalaikėje perspektyvoje.
Dėl tatuiruotės taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija. Ją sukelia tiesiog naudojami dažai. Nors dažniausiai ji atsiranda iškart po procedūros, gali atsirasti ir po savaitės ar netgi metų.
Atlikus MRT tatuiruotės vietoje, oda gali reaguoti neigiamai – parausti, gali atsirasti bėrimų, uždegimų ar net nudegimų. Tačiau tokių atvejų pasitaiko itin retai ir simptomai neužsilaiko ilgai.
Kaip reglamentuojami dažai?
Nuo 2022 m. Europoje tatuiruočių ir permanentinio makiažo rašalai yra reguliuojami pagal REACH sistemą, kuri nustato pavojingų cheminių medžiagų koncentracijų ribas. Dėl to daugiau nei 4 000 cheminių medžiagų buvo uždrausta arba apribota.
Kitose šalyse reguliavimas yra menkas arba neaiškus. Pavyzdžiui, JAV, kur gaminama daugiausia dažų ir daugiausia žmonių turi tatuiruotes, pigmentai yra reguliuojami, bet tatuiruočių ir permanentinio makiažo dažams neprivaloma gauti leidimo prieš pateikiant juos į rinką.
Kaip nurodoma FDA svetainėje, patį tatuiravimo procesą JAV prižiūri valstybinės ir vietos valdžios institucijos, o joms naudojami dažai ir pigmentai prižiūrimi FDA kaip kosmetikos priemonės.
Ar dažai toksiški?
Per daugelį metų FDA gavo pranešimų iš žmonių, kuriems dėl užterštų tatuiruočių dažų pasireiškė infekcijos ir alerginės reakcijos dėl pačių dažų. FDA ir kitų įstaigų mokslininkai nustatė, kad net neatidaryti dažai gali būti bakterijų ir kitų mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, šaltinis.
Siekiant sumažinti užterštų dažų keliamą riziką, FDA paviešino gaires, padedančias dažų gamintojams ir platintojams atpažinti, kuomet dažai gali būti užteršti.
FDA Kosmetikos ir dažiklių skyriaus direktorė Linda Katz nurodė, jog rimtos infekcijos gali atsirasti ir dėl nesterilios įrangos, ir dėl rašalo, užteršto bakterijomis, pelėsiais ar kitais mikroorganizmais. Viena dažniausių to priežasčių – nesterilaus vandens naudojimas pigmentams skiesti.
Šiuo metu nėra „leidžiamų“ tatuiruočių dažų sąrašų. Tai reiškia, kad galiojančios taisyklės (jei jos yra) remiasi „draudžiamais“ sąrašais – uždraudžia pavojingas medžiagas, o ne patvirtina saugias. Europoje visi tatuiruočių dažuose naudojami ingredientai turi būti deklaruoti, o jų saugumo informacija – pateikta. Vis dėlto daugumos cheminių medžiagų saugumas vertinamas pagal įprastus poveikio būdus (įkvėpimą, nurijimą ar kontaktą su oda), todėl apie jų poveikį, kai rašalas suleidžiamas į odą, duomenų beveik nėra.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nors didžioji dalis „Facebook“ vartotojo teiginių yra bent iš dalies teisingi, pati įrašo idėja, jog tatuiruotės trumpina gyvenimą, yra klaidinga. Per jokius tyrimus tai nenustatyta. Be to, tatuiruočių ir vėžio ryšio tyrimai arba nėra labai patikimi ir išsamūs, kad būtų galima daryti tokią išvadą, arba nerodo sąsajos. Apskritai didžioji dalis tyrimų apie tatuiruotes ir įvairias ligas bei infekcijas yra pasenę arba nepakankamai išsamūs.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
