Medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai paaiškino, kokią žalą daro kiekvienas iš šių alkoholio vartojimo modelių – ir kaip organizmui kenkiama labiausiai.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025-aisiais lietuviai išgėrė beveik 260 mln. litrų įvairiausių alkoholinių gėrimų. Vienam vyresniam nei 15-os metų lietuviui vidutiniškai per metus teko apie 10 l absoliutaus alkoholio. Šį paveikslą papildo vaistinių tinklo inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas, kuris atskleidė ir lietuvių alkoholio vartojimo įpročius.
NSI rodo, kad dauguma alkoholį dažniausiai vartoja retai ir atsakingai. Daugiau nei 60 proc. gyventojų alkoholinių gėrimų išgeria saikingai arba tik tam tikromis progomis – per šventes ar susitikimus. Penktadalis visai nevartoja, o tik nedidelė dalis (2 proc.) pripažįsta, kad alkoholio vartojimas kelia rūpesčių.
„Šie duomenys atskleidė gana brandų gyventojų santykį su alkoholiu – daugeliui jis nėra kasdienis įprotis, dalis jo visai atsisako. Tačiau matome, kad jis vis dar gana stipriai įsitvirtinęs socialinėse situacijose – šventėse, susitikimuose, savaitgalio poilsyje. O ir tokių „progų“ vasaros sezono metu pasitaiko vis dažniau. Todėl verta pažvelgti giliau į tai, kokią reikšmę sveikatai ir savijautai turi skirtingi alkoholio vartojimo įpročiai – kad žmonės, turėdami žinių, galėtų priimti sąmoningesnius sprendimus“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacinės veiklos vadovė.
Pasak genetiko ir ilgaamžiškumo mokslo atstovo dr. V. Dirsės, lyginti kasdienį „pagurkšnojimą“ ir epizodinį gausų vartojimą kaip mažesnę ar didesnę blogybę nėra tikslu. „Šie du skirtingi alkoholio vartojimo modeliai organizmui kenkia nevienodais būdais. Moksliškai tai nėra klausimas, kas daro mažesnę ar didesnę žalą. Tai yra skirtingos žalos“, – pabrėžia dr. V. Dirsė.
Reguliarų pagurkšnojimą labiausiai jaučia kepenys
Kasdienis, net ir nedidelis alkoholio vartojimas labiausiai veikia kepenis – gali sukelti lėtinį steatohepatitą, fibrotinius pakitimus, ilgainiui – ir cirozę.
„Tai ląstelių lygio procesas, kurio žmogus ilgą laiką gali nejausti. Kepenys gali ilgai kompensuoti žalą, todėl žmogui gali atrodyti, kad viskas gerai. Tačiau moksliniu požiūriu vyksta procesai, kurie kaupiasi – ir tai yra vienas didžiausių kasdienio vartojimo pavojų“, – aiškina dr. V. Dirsė.
Pasak jo, būtent dėl to kasdienė taurė vyno ar alaus bokalas gali atrodyti nepavojingi – žmogus nejaučia staigių pasekmių, kitą rytą dažnai nebūna ryškių pagirių, o pats įprotis pamažu tampa kasdienybės dalimi. Vis dėlto organizmui tai reiškia nuolatinę apkrovą.
Ilgai gyvavęs įsitikinimas, kad, pavyzdžiui, taurė raudono vyno gali būti net naudinga širdžiai, šiandien vertinamas vis kritiškiau. Pasak dr. V. Dirsės, naujesni tyrimai rodo, kad anksčiau stebėtas „apsauginis“ nedidelio alkoholio kiekio poveikis dažnai buvo susijęs ne su pačiu alkoholiu, o su kitais sveikesniais žmonių įpročiais.
„Viena proginė taurė gyvenimo metų drastiškai nenubrauks. Tačiau laikas atsikratyti mito apie jos „naudą“. Ilgaamžiškumo požiūriu – net ir nedidelis alkoholio kiekis yra kompromisas“, – sako medicinos mokslų daktaras.
Retas, bet gausus vartojimas – smūgis smegenims ir širdžiai
Kitaip organizmą veikia epizodinis smarkus vartojimas. Taip įprastai apibūdinamas atvejis, kai per vieną kartą išgeriama daugiau nei 4–5 alkoholio vienetų.
„Toks alkoholio vartojimas kelia kitokias rizikas – aritmijų, insulto, smegenų neurotoksinių epizodų. Tai nėra vien pagirios ar prasta savijauta kitą rytą. Per trumpą laiką organizmas gauna didelę toksinę apkrovą, o ypač jautriai į ją reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema bei smegenys“, – teigia dr. V. Dirsė.
Jis pabrėžia, kad vienas dažnai ignoruojamas aspektas – poveikis smegenims. Net jei žmogus nevartoja alkoholio kasdien ir mano, kad „vidutiniškai per mėnesį“ išgeria nedaug, vienas gausesnis vakaras vis tiek gali turėti savo biologinę kainą.
„Smegenys yra itin jautrios alkoholio sukeltam oksidaciniam stresui. Epizodinis smarkus gėrimas, net ir tada, kai bendras mėnesio kiekis neatrodo didelis, vis tiek gali sukelti reikšmingą neuroninį pažeidimą. Kitaip tariant, organizmas neskaičiuoja tik mėnesio vidurkio – jam svarbu ir tai, kokią apkrovą patiria vienu metu“, – sako ilgaamžiškumo mokslo atstovas.
Pavojingiausia – kai susijungia abu modeliai
Dr. V. Dirsės teigimu, ilgaamžiškumo požiūriu didžiausią riziką kelia ne kuris nors vienas iš šių įpročių, o jų derinys – kai darbo dienomis vartojama „po truputį“, o savaitgaliais leidžiama sau gerokai daugiau.
„Pavojingiausias derinys – kasdienis nedidelis vartojimas ir epizodinis gausus gėrimas savaitgaliais. Tokiu atveju kepenys patiria nuolatinę apkrovą, o smegenys ir širdies bei kraujagyslių sistema – staigius toksinius epizodus. Organizmui lieka vis mažiau laiko atsistatyti“, – įspėja dr. V. Dirsė.
Lietuvoje, kur NSI duomenys rodo gana plačiai paplitusią proginio gėrimo kultūrą, tai itin aktualu. Vasarą, kai padaugėja susitikimų, švenčių ir savaitgalio išvykų, riba tarp „tik progomis“ ir gausesnio vartojimo gali tapti labai neaiški.
„Alkoholio žala neapsiriboja pagiriomis ar laikinu prastesniu miegu. Jis veikia organizmą ląstelių lygmeniu – gali pažeisti DNR, trikdyti jos taisymo mechanizmus, skatinti oksidacinį stresą, lėtinį uždegimą ir imuninės sistemos senėjimą. Tai reiškia, kad alkoholis nėra neutralus įprotis – jis aktyviai spartina biologinį senėjimą“, – sako dr. V. Dirsė.
