Moksliniame straipsnyje buvo aprašyti genų tyrimų rezultatai JAV gimusios ispanės Marios Branyas Moreros. Ji mirė 2024 metų rugpjūtį sulaukusi 117 metų ir 168 dienų, netrukus po to, kai tapo seniausia pasaulyje gyvenusia moterimi.
„Ji buvo labai dosnus žmogus, visada stengėsi padėti, todėl buvo lengva su ja dirbti“, – CNN sakė Barselonoje veikiančio Josepo Carrero leukemijos tyrimų instituto mokslininkas Manelis Esteleris, kuris buvo vienas iš tyrimo bendraautorių.
M.Esteleris ir mokslininkų komanda paėmė M.B.Moreros kraujo, seilių, šlapimo ir išmatų mėginius bei ištyrė jos genomą ir palygino jį su 75 kitų Ispanijos ir Portugalijos moterų genomais.
Mokslininkai padarė išvadą, kad M.B.Morera gyveno taip ilgai, nes ne tik laimėjo genetinę loteriją, bet ir laikėsi sveikos gyvensenos. Ji turėjo genus, saugančius nuo dažniausių su amžiumi susijusių ligų, tačiau taip pat gyveno sveikai, laikėsi tinkamos mitybos.
„Genų atžvilgiu, ji nuo pat pradžių buvo laiminga, o per gyvenimą gavo papildomą pliusą“, – sakė M.Esteleris, jos ilgaamžiškumą iš dalies aiškindamas genetika, iš dalies – gyvenimo būdu.
Moteris kasdien suvalgydavo tris porcijas jogurto
„Ji niekada nerūkė, niekada nevartojo alkoholio, mėgo dirbti tol, kol galėjo. Gyveno kaime, užsiėmė saikingu fiziniu aktyvumu – dažniausiai vaikščiodavo valandą per dieną. Jos mityboje buvo alyvuogių aliejaus, Viduržemio jūros stiliaus patiekalų ir jogurto“, – CNN pasakojo mokslininkas.
Jei reikėtų įvardyti vieną kiek neįprastą jos gyvenimo būdo bruožą, tai būtų jogurto vartojimas – ji kasdien suvalgydavo tris porcijas.
Mokslininkai kėlė hipotezę, kad šiame įprotyje slypi dalis atsakymo –kartu su visa likusia jos mityba, jogurto vartojimas padėjo išlaikyti žarnyno mikrobiomą. Sulaukus 117 metų jos žarnyno būklė buvo, kaip daug jaunesnio žmogaus.
Vis dėlto M.B.Moreros meilė jogurtui nebūtinai lėmė jos bendrą itin gerą fizinę būklę.
„Jos puikus žarnyno mikrobiomas greičiausiai atspindi tai, kad jos organizmas buvo buvo labai geras šeimininkas visiems tiems mikroorganizmams dėl daugybės kitų teigiamų organizmo savybių“, – sakė nedalyvavusi šiame tyrime britų senėjimo profesorė Claire Steves.
Be gausaus jogurto vartojimo, M.B.Moreros turėjo įvairių genų variacijų, kurios padėjo jai sveikai senti. Tarp tyrėjų identifikuotų buvo genas, susijęs su imuninės sistemos veikla ir kognityvinės atminties išsaugojimu. Taip pat genas, lemiantis, kaip efektyviai organizmas metabolizuoja riebalus, bei kitas genas, siejamas su senstančio smegenų sveikata ir širdies ligomis.
„Šio straipsnio detalumo lygis yra išskirtinis. Jie atliko itin išsamų darbą ir sugebėjo įvertinti daugybę skirtingų biologinio senėjimo mechanizmų. Mano žiniomis, tai pirmasis darbas, kuris iš tiesų taip detaliai viską išnagrinėjo“, – CNN teigė profesorė C.Steves ir pridūrė, kad ateities tyrimai turėtų patikrinti, ar tokie patys rezultatai pasikartos ir kitais atvejais.
Itin garbus amžius ir prasta sveikata nėra savaime susiję dalykai
Profesorė C.Steves ragino nepervertinti vieno asmens tyrimo rezultatų, nes senėjimo procesas kiekvienam žmogui yra skirtingas.
„Kai nagrinėji tik vieną žmogų, negali būti tikras, ar tai, ką matai, nėra paprasčiausias atsitiktinumas, negali būti tikras, kad ryšys yra visiškai aiškus“, – sakė ji, nors pridūrė, kad ir vieno asmens analizė gali suteikti tam tikrų įžvalgų.
Pavyzdžiui, mokslininkai ištyrę M.B.Moreros genomą, galėjo pademonstruoti, kad itin garbus amžius ir prasta sveikata nėra savaime susiję dalykai.
„Prasta sveikata senatvėje nėra neišvengiama. Ji atsiranda dėl biologinių mechanizmų, tačiau tai yra dalykas, kurį galime pakeisti. Nebus vieno stebuklingo sprendimo, reikės daugelio skirtingų kelių. Tačiau identifikavę genus ir baltymus, susijusius su sveiku senėjimu, tyrimą atlikę mokslininkai viliasi, jog tyrėjai galės nukreipti vaistų kūrimą į konkrečius šiuos elementus“, – sakė profesorė C.Steves.
„Mūsų tikslas neturėtų būti visiems sulaukti 117 metų. Svarbiausia, kad laikotarpis, kai sergame ir kenčiame, būtų kuo trumpesnis. Ir būtent tai, pavyko šiai moteriai – ji ne tik gyveno ilgai, bet ir itin ilgai išsaugojo gerą sveikatą“, – pridūrė C.Steves.
