Plastikas kraujyje – nauja grėsmė širdžiai: rado ryšį su pavojingiausiais priepuoliais

Naujame nedidelės apimties tyrime šios dalelės buvo aptiktos kraujyje, tekančiame širdį aprūpinančiomis arterijomis. Didesnis mikroplastiko kiekis nustatytas suaugusiesiems, patyrusiems STEMI (ST segmento pakilimo miokardo infarktą) – vieną sunkiausių širdies priepuolio formų.

„Tai papildo įrodymus, kad mikroplastikas gali sukelti vietines uždegimines reakcijas, kurios padidina širdies priepuolio riziką dėl aterosklerozinės plokštelės plyšimo“, – sako Konektikuto valstijoje, Jeilio medicinos centre dirbanti kardiologė Joyce Oen-Hsiao, nedalyvavusi šiame tyrime.

STEMI dažniausiai įvyksta tada, kai staiga užsikemša vainikinė (koronarinė) arterija, tiekianti kraują širdžiai. Taip gali nutikti, kai plyšta aterosklerozinė plokštelė ir susidaro kraujo krešulys. Toks širdies priepuolis laikomas skubios medicinos pagalbos reikalaujančia būkle, nes užsikimšusi arterija nutraukia kraujo tiekimą daliai širdies raumens.

Tyrime dalyvavo apie 60 suaugusiųjų Italijoje, kuriems buvo atliekama koronarinė angiografija – procedūra, leidžianti gydytojams apžiūrėti širdies arterijas.

Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes:

• suaugusieji, patyrę STEMI širdies priepuolį;
• suaugusieji, sergantys lėtiniu koronariniu sindromu, kai dėl aterosklerozinių plokštelių susiaurėja širdį aprūpinančios arterijos;
• kontrolinė grupė – žmonės, kurių vainikinės arterijos atrodė sveikos.

Tyrėjai, pasitelkę pažangius laboratorinius metodus, nustatė plastiko dalelių rūšis ir koncentracijas.

Mikroplastikas – tai plastiko fragmentai, mažesni nei 5 milimetrai (maždaug pieštuko trintuko dydžio arba mažesni).

Nanoplastikas – dar smulkesnės dalelės, mažesnės nei 1 mikrometras, t.y. maždaug 80–100 kartų plonesnės už žmogaus plauką.

Tyrimo rezultatai parodė, kad mikroplastiko ir nanoplastiko aptikta apie 84 % STEMI pacientų, palyginti su 40 proc. žmonių, sergančių lėtiniu koronariniu sindromu, ir 32 proc. kontrolinės grupės dalyvių.

Tyrėjai nustatė, kad žmonių, kurių kraujyje aptikta plastiko dalelių, vainikinių arterijų kraujyje taip pat nustatyta daugiau uždegimo žymenų, įskaitant interleukiną-6 (IL-6) ir naviko nekrozės faktorių alfa (TNF-α);

Taip pat rasta, kad dažniausiai aptiktas plastikas buvo polietilenas – plačiai naudojamas kasdienėms pakuotėms gaminti.

„STEMI pacientams plastiko dalelių ne tik buvo aptinkama dažniau, bet ir jų koncentracija buvo didesnė, o aptiktų plastiko rūšių – įvairesnė. Didžiausi kiekiai nustatyti kraujyje, paimtame tiesiai iš vainikinių arterijų“, – sako pagrindinis tyrimo autorius dr. Emanuele Barbato, Romos Sapienza universiteto profesorius ir Sant'Andrea universitetinės ligoninės kardiologijos skyriaus vadovas.

Tyrimas rodo tiesioginį ryšį tarp mikroplastiko ir širdies kraujagyslių uždegimo

Rezultatai papildo augančią mokslinių įrodymų visumą, siejančią mikroplastiką su neigiamomis sveikatos pasekmėmis. Ankstesni tyrimai parodė, kad plastiko dalelės gali kauptis pažeistose arterijose ir būti susijusios su didesne širdies priepuolio, insulto bei mirties rizika, teigia Stanfordo medicinos profesorius Nicholas Leeper, kuris šiame tyrime nedalyvavo.

Jis primena 2024 m. paskelbtą tyrimą, kuriame mikroplastikas ir nanoplastikas buvo aptikti miego arterijų aterosklerozinėse plokštelėse. Žmonėms, kurių plokštelėse buvo šių dalelių, per maždaug trejus metus nustatyta didesnė širdies priepuolio, insulto ar mirties rizika.

Kitame tais pačiais metais paskelbtame tyrime mikroplastikas aptiktas kraujo krešuliuose, paimtuose iš širdies arterijų, smegenų arterijų ir giliųjų venų.

„Šie nauji duomenys papildo bendrą vaizdą – nuo plastiko aptikimo audiniuose ir plokštelėse pereinama prie įrodymų, kad jis patenka ir į kraują, aprūpinantį širdį“, – sako N.Leeper.

Vis dėlto, jo teigimu, tyrimas buvo nedidelis ir stebimasis, todėl negali įrodyti, kad plastiko dalelės sukėlė plokštelės plyšimą ar širdies priepuolį. Be to, buvo vertintas tik vienas laiko momentas, o ne žmonių būklė prieš ir po širdies įvykio.

Ar plastikas į organizmą galėjo patekti atliekant procedūras?

Viena didžiausių mikroplastiko tyrimų problemų yra ta, kad plastikas naudojamas beveik visur – kateteriuose, vamzdeliuose, švirkštuose, mėginių talpyklose ir laboratorinėje įrangoje.

Todėl kyla svarbus klausimas: ar dalelės iš tiesų buvo pacientų kraujyje, o gal jos pateko į mėginius procedūros metu arba juos tiriant?

Tyrėjai ėmėsi kelių priemonių užteršimui išvengti. Jie patikrino, ar procedūros metu naudojamos medžiagos neišskiria plastiko dalelių, nustatė, kad ne visiems pacientams po procedūros buvo aptikta plastiko, ir pastebėjo, kad tų pačių rūšių plastikas buvo randamas tiek periferiniame, tiek vainikinių arterijų kraujyje.

Tai, anot jo, leidžia manyti, kad išmatuotas mikroplastikas kraujyje jau buvo prieš procedūrą. Ateityje šio tyrimo rezultatai turėtų būti laikomi atspirties tašku tolimesniems tyrimams, o ne galutiniu įrodymu, kad mikroplastikas tiesiogiai sukelia širdies priepuolius.

Rūkymas ir oro tarša gali didinti mikroplastiko patekimą į organizmą

Tyrime taip pat nagrinėti du aplinkos veiksniai – cigarečių rūkymas ir ilgalaikis smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5) poveikis.

Paaiškėjo, kad rūkymas buvo nepriklausomas veiksnys, susijęs su didesne tikimybe aptikti mikroplastiką, o ilgalaikis PM2.5 poveikis taip pat didino jo aptikimo tikimybę.

Tai leidžia manyti, kad vienas iš mikroplastiko patekimo į kraujotaką kelių gali būti plaučiai.

„Rūkymas šį procesą gali dar labiau palengvinti, nes pažeidžia apsauginį plaučių sluoksnį ir silpnina natūralius jų apsivalymo mechanizmus. Todėl jis veikia ne tik kaip toksinų šaltinis, bet ir kaip veiksnys, padedantis plastiko dalelėms patekti į kraujotaką“, – sako dr. E.Barbato.

Pasak Oen-Hsiao, PM2.5 tarša kyla dėl transporto išmetamųjų dujų, pramonės, elektrinių, miškų gaisrų dūmų, taip pat dėl kepimo, grilinimo, židinių ar malkinių krosnių, cigarečių dūmų, žvakių, smilkalų bei kai kurių valymo priemonių naudojimo patalpose.

Kai taršos išvengti sunku, pavyzdžiui, miškų gaisrų metu ar esant labai užterštam orui, apsauginės kaukės dėvėjimas gali padėti sumažinti riziką.

Ar verta riboti mikroplastiko poveikį siekiant apsaugoti širdį?

„Širdies ligos tradiciškai buvo siejamos su cholesteroliu, kraujospūdžiu ir diabetu, tačiau šis darbas rodo, kad vis svarbesnė tampa ir aplinka – oras bei galbūt jame esančios plastiko dalelės“, – sako dr. E.Barbato.

Vis dėlto panikuoti nereikėtų. Tyrimas neįrodė, kad mikroplastikas sukelia širdies priepuolius.

Ekspertai rekomenduoja laikytis gerai žinomų širdies sveikatos principų:

• Nerūkykite ir, jei įmanoma, venkite pasyvaus rūkymo.
• Mažinkite smulkiųjų dalelių taršą namuose, kiek įmanoma rečiau naudokite židinius, žvakes, smilkalus, venkite intensyvaus kepimo ar grilinimo patalpose.
• Kai įmanoma, mažinkite nebūtiną plastiko naudojimą, tačiau, kaip pabrėžia Leeper, šiuo metu nėra įrodymų, kad vien ši priemonė padėtų išvengti širdies priepuolių.

Parengta pagal „The Daily Mail“ ir „Medical News Today“