Pirmasis dirbtinis saldiklis, sacharinas, vartotojams buvo parduotas XX a. pradžioje, rašo „Medical News Today“.
Nuo 1970-ųjų JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino šešis cukraus pakaitalus, kuriuos leidžiama naudoti maisto prieduose, įskaitant sachariną, sukralozę ir aspartamą, taip pat cukraus alkoholius, pvz., ksilitolį ir eritritolį, bei augalinės kilmės cukraus pakaitalus, tokius kaip steviją.
Ankstesni tyrimai rodo, kad cukraus pakaitalų naudojimas turi tam tikrų privalumų, tarp kurių dažniausiai minimas – sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, kas itin aktualu diabetu sergantiems žmonėms. Atkreipiamas dėmesys, kad cukraus pakaitalų vartojimas gali padėti apsaugoti dantis nuo ėduonies ir gedimo.
Tačiau taip pat buvo atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių galimus cukraus pakaitalų pavojus sveikatai. Vienas iš jų – galimas neigiamas poveikį žarnyno mikrobiomui. Be to, mažai kalorijų turintys saldikliai siejami su didesne širdies priepuolio, insulto, metabolinio sindromo, nutukimo, migrenos ir vėžio rizika.
Neseniai Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnale „Neurology“ paskelbtas naujas tyrimas atskleidė daugiau įrodymų apie cukraus pakaitalų vartojimo ir pažinimo funkcijų silpnėjimo ryšį.
Dėmesys 7 cukraus pakaitalams
Šiam tyrimui mokslininkai surinko daugiau nei 12 000 suaugusiųjų iš Brazilijos, kurių vidutinis amžius buvo 52 metai. Dalyviai užpildė anketas apie savo mitybos įpročius. Mokslininkai stebėjo dalyvius vidutiniškai aštuonerius metus.
Tyrėjai sutelkė dėmesį būtent į dirbtinius saldiklius: aspartamą, sachariną, acesulfamą-K, eritritolį, ksilitolį, sorbitolį ir tagatozę.
Ankstesni tyrimai jau rodė, kad dirbtiniai saldikliai yra susiję su keletu sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei depresija, tačiau poveikis pažinimo funkcijoms tirtas nebuvo. Mokslininkai tikina, kad būtent šį ryšį jie ir užčiuopė. Tiesa, saldikliai, anot jų, gali būti susiję su depresija.
62 proc. greitesnis pažinimo funkcijų silpnėjimas
Tyrimo pabaigoje mokslininkai nustatė, kad dalyviai, vartoję didžiausią cukraus pakaitalų kiekį (vidutiniškai 191 mg per dieną), patyrė 62 proc. greitesnį bendrų mąstymo ir atminties gebėjimų silpnėjimą, palyginti su tais, kurie vartojo mažiausią kiekį (vidutiniškai 20 mg per dieną).
Pastebėta, kad dalyviai, kurie vartojo didžiausius dirbtinių saldiklių kiekius, patyrė atminties ir bendrų mąstymo gebėjimų sumažėjimą, kuris buvo panašus į tokį, kokį galėtume prilyginti spartesniam senėjimui (pridėjusiam apie pusantrų metų).
Kas toliau?
Tyrėjai tikina, kad kitas svarbus žingsnis išsiaiškinti, kodėl taip vyksta?
Būtų naudinga ištirti, kodėl šis ryšys nustatytas žmonėms iki 60 metų, bet ne vyresnio amžiaus suaugusiesiems, ir kodėl šis poveikis buvo ryškesnis sergantiems cukriniu diabetu.
Galiausiai, kadangi tagatozė nebuvo susijusi su pablogėjimu, o kiti šeši saldikliai buvo, reikėtų ištirti šių jungtinių skirtumus.
